Gunaras Anatolijus Janovskis

Gunaras Anatolijus Janovskis latv. Gunars Anatolijs Janovskis
Gimė	1916 m. vasario 8 d. Helsinkis
Mirė	2000 m. balandžio 27 d. (84 metai) Krikas, , Anglija
Veikla	latvių rašytojas
Žymūs apdovanojimai
1996 m. – Trijų žvaigždžių ordinas

Gunaras Anatolijus Janovskis (latv. Gunars Anatolijs Janovskis, 1916 m. vasario 8 d. Helsinkis – 2000 m. balandžio 27 d. Krikas, , Anglija; palaidotas Rygoje) – latvių rašytojas.

Biografija

Tėvas Rusijos imperijos laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas. Nuo 1921 m. gyveno Rygoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–1947 m. studijavo Bonos universitete. 1947 m. išvyko į Angliją, dirbo fermeriu.

Kūryba

Romanuose „Sola“, ir kituose vaizduojama latvių legionierių likimas, romane „Šešėlių menuetas“ – romantiška Heidelbergo atmosfera, „Žuvėdros šaukia audrą“, „Žmonės prie jūros“ – prieškario Latvija.

Bibliografija

• Sola (Sōla), 1963 m.,
• Be kelio (Bez ceļa), 1965 m.
• Prie Torno (Pie Tornas), 1966 m.,
• Virš Trento migla (Pār Trentu kāpj migla), 1966 m.,
• Po visuotinio teismo (Pēc pastardienas), 1968 m.,
• Šešėlių menuetas (Ēnu menuets) 1969 m.
• Balsai už tamsos (Balsis aiz tumsas), Grāmatu draugs, 1972 m.
• Žuvėdros šaukia audrą (Kaijas kliedz vētru), 1977 m.,
• Žmonės prie jūros (Ļaudis pie jūras), 1987 m.
• Miestas prie upės (Pilsēta pie upes), 1993 m.

Šaltiniai

1. Silvestras Gaižiūnas. Gunaras Anatolijus Janovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 524 psl.