Guna

Guna (skr. गुण = IAST: guṇá- „gija, styga, virvė“) – sanskrito sąvoka, svarbi hinduistinėse samkhjos, jogos ir vedantos filosofinėse srovėse. Guna laikomas medžiaginės prigimties pradas ar kokybė. Išskiriamos 3 gunos – vaiskumas (sattvá-), veiklumas (rájas) ir nepaslankumas (támas), jos sąveikauja tarpusavyje. Gunoms esant pusiausvyroje vyrauja rimtis, pusiausvyros praradimas lemia kuriamąjį tapsmą.

Samkhjos mokykloje šios kokybės apibrėžiamos taip:

• Vaiskumo guna siejama su santarve, sanderme, tyrumu, skaistumu, taikumu, kūryba, pilnatve, dorybingumu;
• Veiklumo guna siejama su aistringumu, savanaudiškumu, darbštumu, tikslo siekiu, individualizmu, judrumu;
• Nepaslankumo guna siejama su nesantarve, padrikumu, nerimu, užterštimi, griovimu, smurtu, pykčiu, vangumu, neišmanymu.

Pasak samkhjos filosofijos, nė viena iš šių kokybių nepasireiškia grynu pavidalu, o yra sandermėje su kitomis.

Trijų gunų teorija išdėstoma ir „Bhagavadgytoje“. Ji padariusi didelę įtaką indų etikai.

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. guna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
2. Feuerstein, Georg, The Shambhala Encyclopedia of Yoga, Shambhala Publications, 1997
3. Alban Widgery (1930), The principles of Hindu Ethics, International Journal of Ethics, Vol. 40, No. 2, pages 234–237