Guminė kulka guminės ar guma dengtos kulkos kuriomis šaudoma iš šaulių ginklų Guminės kulkos laikomos nemirtinomis jei n

Guminė kulka – guminės ar guma dengtos kulkos, kuriomis šaudoma iš šaulių ginklų. Guminės kulkos laikomos nemirtinomis, jei nėra šaudoma iš arti ir nepataiko į jautrias kūno vietas, tačiau vis tiek gali sukelti rimtų sužalojimų – žmogus gali apakti, likti neįgalus ar net mirti.

Šoviniai su guminėmis kulkomis, kuriuos naudojo Nepalo kareiviai JTO misijoje Somalyje 1996 m.

Guminės kulkos ir panašiai veikiančios , vaškinės bei medinės kulkos dažniausiai naudojamos malšinti, eitynėms ir kitokiems žmonių susibūrimams vaikyti. Gumines kulkas naudoja ir treniruotėse šaudyti iš arti.

Istorija

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje nemirtinos kulkos pirmą kartą buvo panaudotos riaušėms malšinti Honkonge. Ten buvo naudojamos 25 mm kalibro medinės (iš tikmedžio) kulkos. Panašias kulkas vėliau plačiai naudojo Šiaurės Airijoje. Jas D. Britanijoje vadina baton round 'kuokinis šovinys'.

Pirmas žmogus, nukautas medine kulka, buvo 11-os metų berniukas Fransis Rauntrys (Francis Rowntree), kuriam 1972 m. balandžio mėn. Belfaste iš arti iššauta kulka pataikė į galvą. Gana greitai medines kulkas pakeitė vadinamosios guminės kulkos.

Pirmosios britų guminės kulkos buvo 150 mm ilgio ir 38 mm skersmens, apie 145 g masės, jos buvo padarytos iš metalinės šerdies, aptrauktos guma. Jas iššaudavo iš patobulinto ir pailginto Verio pistoleto (angl. Very pistol) L67. Naujuosius šovinius britų armija pirmąkart panaudojo 1970 m. rugpjūtį Belfaste.

Iki 1975 m. buvo iššauta ~56 000 šovinių su tokimis kulkomis. Tokių šaudmenų vartojimo instrukcijoje buvo parašyta, kad šioms kulkomis reikia šaudyti į žemę prie demonstrantų kojų, kad į žmones pataikytų rikošetuojančios guminės kulkos. Tiesiai iš arti iššautos guminės kulkos gali sunkiai sužaloti. Nuo tokių kulkų išsyk ar nuo sužalojimų iki 1975 m. žuvo 17 žmonių.

1972 m. ėmė naudoti .

Guminės kulkos Lietuvoje

(Policija) panaudojo gumines kulkas malšindama 2009 m. sausio 16 d. riaušes. Keli žmonės šiomis kulkomis buvo sužeisti.

Šaltiniai

Millar, R.; Rutherford, W. H.; Johnston, S.; Malhotra, V. J. (1975). „Injuries caused by rubber bullets: A report on 90 patients“. British Journal of Surgery. 62 (6): 480–486. doi:10.1002/bjs.1800620613. PMID 1148650. Suarchyvuotas originalas 2013-01-06.
Haar RJ; Iacopino V; Ranadive N (2017). „Death, injury and disability from kinetic impact projectiles in crowd-control settings: a systematic review“. BMJ Open. 7 (12). doi:10.1136/bmjopen-2017-018154. iš originalo 2020-06-05. Nuoroda tikrinta 2020-06-04. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2020-06-04 siūlomas ()
Emily Yoffe (2000-10-04). „What Are Rubber Bullets?“. Slate.
William D. Casey. . Officer.com. Suarchyvuotas originalas 2010-04-29.
Anthony G Williams. . Suarchyvuotas originalas 2020-11-11. Nuoroda tikrinta 2020-08-13.
The Technology of political control, Carol Ackroyd, p.210
Hogg (1985) p87

[1] Millar, R.; Rutherford, W. H.; Johnston, S.; Malhotra, V. J. (1975). „Injuries caused by rubber bullets: A report on 90 patients“. British Journal of Surgery. 62 (6): 480–486. doi:10.1002/bjs.1800620613. PMID 1148650. Suarchyvuotas originalas 2013-01-06.

[BMJ-Open-2] Haar RJ; Iacopino V; Ranadive N (2017). „Death, injury and disability from kinetic impact projectiles in crowd-control settings: a systematic review“. BMJ Open. 7 (12). doi:10.1136/bmjopen-2017-018154. iš originalo 2020-06-05. Nuoroda tikrinta 2020-06-04. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2020-06-04 siūlomas ()

[slate-3] Emily Yoffe (2000-10-04). „What Are Rubber Bullets?“. Slate.

[officer-4] William D. Casey. . Officer.com. Suarchyvuotas originalas 2010-04-29.

[5] Anthony G Williams. . Suarchyvuotas originalas 2020-11-11. Nuoroda tikrinta 2020-08-13.

[6] The Technology of political control, Carol Ackroyd, p.210

[7] Hogg (1985) p87