Gudžaratai | |
---|---|
Vyrai ir moterys šoka garbą šokį per Navaratrės ceremoniją Ahmedabade | |
Gyventojų skaičius | ~60 mln. |
Populiacija šalyse | Indija 55 492 554 Pakistanas |
Kalba (-os) | gudžaratų |
Religijos | hinduizmas, mažuma – islamas, džainizmas |
Giminingos etninės grupės | pandžabai, bengalai, marathai ir kitos indoarijų tautos |
Gudžaratai (sav. ગુજરાતી = gujarātī) – Indijos tauta, gyvenanti daugiausia Gudžarato valstijoje, kalbiškai priklausanti indoarijams. Kaip gimtąją vartoja gudžaratų kalbą ir jos atmainas, taip pat kalba angliškai, hindi. Be Gudžarato dar gausiau gyvena Mumbajuje, išeivijoje Pakistane, Bangladeše, Kenijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje. Dauguma tikinčiųjų – hinduistai, yra musulmonų sunitų, džainų.
Istorija
Manoma, kad gudžaratų protėviai į dabartinę Gudžarato teritoriją atsikėlė I tūkstm. pradžioje ir iš dalies asimiliavo vietinius ir arijų palikuonius, nors kitų mokslininkų nuomone, gudžaratai yra senųjų arijų palikuoniai. Gana greitai pasiekė tautinę konsolidaciją, o 1406 m. atsidūrė (sostinė Ahmadabadas), kuris ypač sustiprėjo XV a. pab. – XVI a. pr. Gudžaratai pagarsėjo kaip prekybininkai, pramonininkai, išvystė pajėgiausią Indijoje ekonomiką.
Gudžaratų atstovai ženkliai prisidėjo prie Indijos išsivadavimo judėjimo.
Kultūra
Tradiciniškai gudžaratai verčiasi žemdirbyste (auginami sorgai, soros, kviečiai, kukurūzai, žemės riešutai, laistomose žemėse – ryžiai), gyvulininkyste (buivolai, , avys, ožkos). Pagrindinė pramonės šaka – tekstilė. Turi savo tautinę literatūrą, muziką, šokius, teatrą, architektūrą, dailę (garsėja gudžaratų miniatiūrų mokykla).
Tradicinė gudžaratų architektūra yra iš plytų ir akmens, namai su dengtomis galerijomis ir vidiniais kiemais. Vartai, langai, durys gausiai puošti medžio drožiniais. Miestai puošnūs, išlaikę daug tradicinės architektūros (Ahmadabadas, Vadodara).
Išnašos
- Jaffrelot, Christophe (2016-05-09). „Narendra Modi between Hindutva and subnationalism: The Gujarati asmita of a Hindu Hriday Samrat“. India Review. . 15 (2): 196–217. doi:10.1080/14736489.2016.1165557.
- „Scheduled Languages in descending order of speaker's strength - 2011“ (PDF). .
- Rehman, Zia Ur (2015 m. rugpjūčio 18 d). „With a handful of subbers, two newspapers barely keeping Gujarati alive in Karachi“. : .
- Joel Millman (1998). The other Americans: how immigrants renew our country, our economy, and our values. Pennsylvania State University. p. 170. ISBN . Nuoroda tikrinta 28 February 2017. „There are over half a million Gujarati in America today.“
- Dan Mayur (2017). Living Dreams. Mehta Publishing House. p. 335. ISBN . Nuoroda tikrinta 28 February 2017. „Nevertheless, the half or million so Gujaratis in the United States, referred to as Gujjus, are entrepreneurial by nature...“
- Michel, Patrick; Possamai, Adam; Turner, Bryan (2017-04-20). Religions, Nations, and Transnationalism in Multiple Modernities. . p. 163. ISBN .
- Raymond Brady Williams (2001). An Introduction to Swaminarayan Hinduism. University Press, Cambridge. p. 208. ISBN . Nuoroda tikrinta 5 February 2015. „Temple building is a sign of the growth in numbers and the increased prosperity of the Gujarati immigrants...The two decades between 1950 and 1969 were a heady period of success for the Gujaratis of East Africa... Michael Lyon observed that the Gujaratis acquired a new role in the colonial economics of East Africa, and ultimately a tragic one. They became a privileged racial estate under British protection. The Indian population in Kenya increased from 43,625 in 1931 to 176,613 in 1962... More than 80 percent were Gujaratis.“
- „NHS Profile, Canada, 2011, Census Data“. Government of Canada, Statistics Canada. Nuoroda tikrinta 4 February 2015.
- „Census shows Indian population and languages have exponentially grown in Australia“. SBS Australia. Nuoroda tikrinta 28 June 2017.
- Gudžaratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Гуджаратцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris