Gruntas (Mėnulis)

Regolitas (nuo gr. ῥῆγος = rhēgos 'danga' + gr. λίθος = lithos 'akmuo') – sluoksniuotas, purus, iš smulkių įvairių medžiagų nuotrupų susidedantis sluoksnis, kuris dengia kietas uolienas. Sluoksnio storis gali siekti iki kelių dešimčių metrų. Jį sudaro dulkės, dirvožemis, uolienų skaidulos, įvairūs mineralai, stiklas, meteoritų dalelės, brekčijos. Regolito yra Žemėje, Mėnulyje, Marse, kai kuriuose asteroiduose, kitose Žemės grupės planetose ir palydovuose.

Asteroido 433 Erotas paviršius

Mėnulis

Žymi „Apollo 11“ įgulos padaryta nuotrauka, kurioje matomas pėdos įspaudas regolite

Regolitas dengia beveik visą Mėnulio paviršių, išsikiša tik labai stačiuose kraterių šlaituose ir atsitiktinėse lavos vagose. Šis regolitas susidarė per pastaruosius 4,6 mlrd. metų nuo susidūrimų su dideliais ir mažais meteoroidais, pastovių smūgių ir nuo ultravioletinių Saulės spindulių bei kosminių spindulių, kurie smulkina paviršines uolienas.

Mikrometeoroidų, kartais skriejančių greičiau nei 96 000 km/val. greičiu, smūgiai sugeneruoja pakankamai karščio, kuris išlydo ar dalinai išgarina dulkių daleles. Toks lydymas ir atšaldymas sukibina daleles į stiklo pavidalo, dantytus gabalėlius, kurie primena Žemėje randamus tektitus.

Regolito sluoksnis paprastai siekia nuo 4 iki 5 m, o senesnių aukštumų regionuose – 10–15 m. Mėnulio regolito spalva varijuoja nuo tamsiai pilkos iki juodos, didesnės dalelės linkusios smarkiai blizgėti. Regolito dalelės pasižymi dideliu lipnumu dėl oksidų plėvelės stygiaus virš paviršiaus ir dėl aukšto elektringumo.

Šaltiniai

1. Mangels, John (2007-02-15). „Coping with a lunar dust-up“. The Seattle Times. Nuoroda tikrinta 2007-02-16.
2. Heiken et al. (1991) Lunar Sourcebook, a user’s guide to the Moon. New York: Cambridge University Press. 736p.