Grušava blrs Грушава rus Грушево kaimas Baltarusijos pietvakariuose Bresto srities Kobryno rajone Haradzeco apylinkėje G

Grušava (blrs. Грушава, rus. Грушево) – kaimas Baltarusijos pietvakariuose, Bresto srities Kobryno rajone, Haradzeco apylinkėje.

Grušava blrs. Грушава, rus. Грушево
Vieni iš buvusių ponų namų Grušavoje (2015 m.)

Grušava 52°14′24″š. pl. 24°43′52″r. ilg. / 52.240°š. pl. 24.731°r. ilg. / 52.240; 24.731 (Grušava)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Kobryno rajonas

Gyventojų (2016)	383

Istorija

Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Grušava paminėta 1404 m., kai LDK Vytautas Didysis ją atidavė valdyti vienam iš Kobrinskių. 1454 m. priklausė Semionui Romanovičiui, o nuo 1495 m. – jo dukrai Anai Fedorovai. Vėliau valdė Pacai, po to . Išlikę 1528 m. dokumentai byloja, kad Grušava tuo metu buvo karaliaus dvaras. 1563 m. iškilo pirmoji stačiatikių cerkvė. 1677 m. kaimą nusipirko Samuelis Lubkovskis.

Rusijos imperijoje nuslopinus 1794 m. sukilimą, dvarą perėmė valstybė ir imperatorė Jekaterina II perdavė jį malšintojui Aleksandrui Suvorovui. 1812 m. jį iš karvedžio palikuonių atpirko Kobryno chorunžis Antonis Rodzevičius, kuris mirė bevaikiu. Tada valdas perėmė brolis Henrikas, o vėliau pastarojo duktė, žinoma rašytoja Marija Rodzevičuvna. XIX a. buvo kaimas Kobryno apskrities Ilasko valsčiuje.

Nuo 1921 m. kaimas įėjo į Lenkijos sudėtį, o po 1939 m. (išskyrus Antrojo pasaulinio karo laikotarpį) – į Baltarusijos TSR.

Dvaras

1825 m. Antonis Rodzevičius dvaro teritorijoje pastatė kelis įspūdingus gyvenamuosius rūmus. Aplink išsidėstęs parkas buvo originaliai suprojektuotas: jame grupėmis augo ąžuolai, liepos ir uosiai. Netoliese šakas skleidė 25 m aukščio 500–metis ąžuolas, vadinamas Marijos Rodzevičuvnos romano „Dievaitis“ vardu. Parke tyvuliavo tvenkinukas su Šv. Petro skulptūra saloje.

Antrojo pasaulinio karo metais keli pastatai sudegė, pokaryje likusiuose buvo įsikūrusios remonto dirbtuvės ir mokykla, gyveno kolūkiečiai.

Žymūs žmonės

Ilgametė dvaro valdytoja Marija Rodzevičuvna (1864–1944) – lenkų rašytoja pozityvistė ir visuomenės veikėja.

Šaltiniai

Gruszewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 876 psl. (lenk.)
Hruszewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 591 psl. (lenk.)

Грушево // globus.tut.by 2019-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Hruszowa: Zabytki i atrakcje // radzima.org/pl
Грушево, усадьба Родевичей // Статья А. Т. Федорука в книге "Старинные усадьбы Берестейщины" 2004 г.
Грушава, Hruszowa, Грушево. // Леанід Міхайлавіч Несцярчук: Замкі, палацы, паркі Берасцейшчыны – Mińsk: БЕЛТА, 2002, s. 191–193
Hruszowa // Roman Aftanazy. Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej, wyd. drugie przejrzane i uzupełnione, t. 2: Województwa brzesko-litewskie, nowogrodzkie – Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1993, s. 56–57

[1] Gruszewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 876 psl. (lenk.)

[2] Hruszewo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 591 psl. (lenk.)