Griškabūdžio valsčius

54°51′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.85°š. pl. 23.17°r. ilg. / 54.85; 23.17

Griškabūdžio valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Griškabūdis, Bliuviškiai (188?–1915)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Naumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Šakių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šakių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šakių apskritis (1944–1950)

Griškabūdžio valsčius (rus. гмина Гришкабуда, lenk. gmina Gryszkabuda) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Griškabūdis (kurį laiką – Bliuviškiai).

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. 1930 m. vasario 28 d. Vinkšnupių kaimas prijungtas prie Jankų valsčiaus. Griškabūdžio valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Naumiesčio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		6250
1923 m.	120	5284	968		45 gyvenvietės
1932 m.	116	5200		15 seniūnijų
1940 m.	115	5386
1949-01-01 ((išsamiau))	122			7 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Antabūdis	Antabūdžio seniūnija	Antabūdžio apylinkė
Bliuviškiai	Bliuviškių seniūnija	Bliuviškių apylinkė
Griškabūdis	Griškabūdžio seniūnija	Griškabūdžio apylinkė
Katiliai	Katilių seniūnija	Katilių apylinkė
Lypkai	Lypkų seniūnija	-
Mureikai	Mureikų seniūnija	-
Paluobiai	Paluobių seniūnija	Paluobių apylinkė
Panenupiai	Panenupių seniūnija	-
Patamošupiai	Patamošupių seniūnija	-
Pavaitupiai	Pavaitupių seniūnija	-
Pentiškiai	Pentiškių seniūnija	-
Rogupiai	Rogupių seniūnija	-
Sparviniai	-	Sparvinių apylinkė
Šedvygai	Šedvygų seniūnija	-
Šukėtai	Šukėtų seniūnija	-
Vidgiriai	Vidgirių seniūnija	Vidgirių apylinkė
Iš viso:	15 seniūnijų	7 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvusios gyvenvietės:

• Antabūdžių k.
• Birštonų k.
• Bliuviškių k.
• Butkiškių k.
• Degutynės k.
• Galinių k.
• Griškabūdžio mstl.
• Kampinių k.
• Katilių k.
• Kermuškalnio k.
• Klevynės vs.
• Kubiliškės (Girinės) k.
• Kubiliškių (Lauk.) k.
• Leliokiškės k.
• Lypkų k.
• Mažiskių k.
• Mickų k.
• Mureikų k.
• Pakeikštupių k.
• Paluobių k.
• Panenupių k.
• Paplynių k.
• Parogupių vs.
• Patamošupių k.
• Patašynės k.
• Pavaitupių k.
• Pentiškių k.
• Pentviršių k.
• Rygiškių k.
• Rogupių k.
• Savalkų k.
• Savinės vs.
• Serbentynės k.
• Skrynupių k.
• Smilgių k.
• Sparvinių k.
• Spruktų k.
• Šedvygų k.
• Šuketų k.
• Urvinių k.
• Verpikų k.
• Vidgirių k.
• Vinkšnupių k.
• Žaliablėkių k.
• Žališkės k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 5284 žmonės:

• Lietuviai – 93% (4892);
• Vokiečiai – 2,5% (134);
• Žydai – 1,7% (92);
• Kiti – 3,1% (166).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1866	Baltrušiai	Motiejus Lozoraitis, teisininkas	1907
1866	Sparviniai	Juozas Stankevičius, kunigas	1958
1879		Jonas Kasakaitis, kunigas	1967
1884	Žalvėderiai	Antanas Skeltys, kunigas	1960
1894	Griškabūdis	Feliksas Bartkus, kunigas	1973
1904	Antabūdis	Vincas Laurynaitis, literatūrologas	1978
1913	Katiliai	Pranas Gailiūnas, kalbininkas	1977
1914	Mažiškė	Feliksas Bieliauskas, LTSR veikėjas	1985
1917	Katiliai	Petras Gailiūnas, veterinaras	1971
1926	Sparviniai	Juozas Žemaitis, vyskupas	2021
1934	Urviniai	Albinas Bernotas, poetas	2012
1944	Šukėtai	Albinas Kasparaitis, inžinierius

Šaltiniai

1. Griškabūdžio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 671 psl.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 678 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 685–686 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 124