Gražutės miškai

55°40′ š. pl. 26°10′ r. ilg. / 55.667°š. pl. 26.167°r. ilg. / 55.667; 26.167 Gražutės miškas – miškas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Gražutės regioniniame parke, 5 km į pietvakarius nuo Zarasų.

Geografija

Gražutės miško plotas 4700 ha, mišku apaugę 4200 ha. Valstybinės reikšmės miško 57 %; priklauso Zarasų miškų urėdijai, Gražutės girininkijai. Pietvakariuose siekia Antalieptės tvenkinį, Šventąją, Ūparto ir Samavo ežerus. Miške yra 29 ežerai, iš jų didesni: Ažukalnis, Baltys, Babrinėlis, Babrinis, Gražutės, Ilžikis, Kuojinis, Šiurpelis, Šiurpys, Tetervinis, Zalvas. Paviršius kalvotas. Yra nedidelių aukštapelkių.

Miškas Gražutės pažintiniame take (stotelė, skirta kerpių įvairovei)

Medynai

Augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo mineralinių dirvožemių, vietomis aukštutinio ir tarpinio tipo pelkinės. 38 % miško yra ūkinio, 32 % apsauginio, 30 % ekosistemų apsaugos ir rekreacinio. Kultūrinės kilmės medynų apie 12 %, pušynų apie 81 %, beržynų 12 %, eglynų 7 %. jaunuolynai sudaro 11 %, pusamžiai medynai 43 %, bręstantys 18 %, brandūs 28 %. Medynų vidutinis amžius 77 m., bonitetas 11, 2, skalsumas 0,78, tūris 275 m³/ha. Apie 173 ha medynų priskirta genetiniams draustiniams.

Medžiojamųjų gyvūnų nedaug. Yra retųjų saugomų paukščių: gervių, tetervinų, žuvininkų, erelių rėksnių.

Istorija

77 ir 131 kvartaluose yra pilkapių, 67 ir 104 kvartaluose – Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių kapinės. Per Antrąjį pasaulinį karą miške veikė sovietinių partizanų Kęstučio būrys. Sovietinės okupacijos metais miške retkarčiais apsistodavo Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės būrys.

Šaltiniai

1. Algirdas Brukas, . Gražutės miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 119 psl.