Gražina Arlickaitė (g. 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dainavoje, Deltuvos valsčius) – Lietuvos kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
1969 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1977–1980 m. Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (VGIK) Maskvoje aspirantė. 1993 m. Lietuvos Mokslo Taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už menotyros mokslų kandidatės disertaciją, apgintą 1980 m. Maskvoje. Nuo 1999 m. Europos kino akademijos (EFA) narė.
1970–1981 m. su pertraukomis dirbo žurnaluose „Sparnai“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Kinas“, 1976–1977 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros skyriuje. Nuo 1981 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, 1992–1994 m. Komercijos, 1994–2004 m. Tarptautinių ryšių tarnybos vadovė. Nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytoja, nuo 1995 m. docentė. 1998–2002 m. VšĮ „Informacinė antena“ vadovė.
Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos vadovė, komercijos skyriaus direktorė, tarptautinių ryšių tarnybos vadovė (1985 – 2004 m.)
European Script Found ‘Sources’ ekspertė (1994 m. – iki šiol);
Lietuvos Muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto docentė (1995 – 2011 m.);
„Eureka Audiovisuel” ir "Audiovisual Observatory" Lietuvos koordinatorė (1998 – 2002 m.);
Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė (1998 – 2004 m.).
Europos šalių kino forumo SCANORAMA direktorė ir meno vadovė (2003 m. – iki šiol);
VšĮ „Kino aljansas“ direktorė (2003 m. – iki šiol);
Lietuvių kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ vertinimo komisijos pirmininkė (2008 m. – iki šiol).
Po pirmųjų Nacionalinių kino apdovanojimų tapo viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir iki dabar yra LiKA tarybos pirmininkė (2008-iki dabar). Jos iniciatyva 2012 m. LiKA tapo EFA Fanų klubo nare.
Tarptautinių kino festivalių Liubeke, Miunchene, Karlovy Varuose ir kt. žiuri narė.
Parengė audiovizualinės srities informacinių leidinių. Paskelbė kino istorijos ir teorijos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.
Svarbiausi leidiniai
Lietuvai siekiant narystės ES vadovavo jos įkurtai „Informacinei antenai“, supažindinančiai Lietuvos kino profesionalus su ES audiovizualinės srities įstatymais, organizavo tarptautinius seminarus ir išleido specializuotus leidinius:
„Lietuvių filmai/Lithuanian films 1990-1998“. Dvikalbis lietuvių filmų sąvadas (Informacinis leidinys lietuvių-anglų k. Išleido „Informacinė antena“, Vilnius, 1998, 30 psl.);
Dvikalbis leidinys “Lietuvių filmai 1990 - 2002/ Lithuanian Films 1990 - 2002” (Išleido VšĮ „Informacinė antena“, remiant Lietuvos Kultūros ministerijai, Eureka Audiovisuel, Scandinavian Films (Vilnius, leidykla „Savas takas”, 2002, 624 psl.).
Dr. Gražina Arlickaitė paskelbė daug kritinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė ne vieną leidinį audiovizualinės srities profesionalams, surengė meistriškumo tobulinimo dirbtuvių kino meno profesionalams, buvo daugelio tarptautinių kino festivalių žiuri narė, parengė ir pristatė lietuvių kino programas pagrindiniuose Europos kino festivaliuose.
Apdovanojimai
- 2014 m. Norvegijos Karališkasis ordinas;
- 2015 m. Lietuvos valstybinis apdovanojimas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis;
- 2015 m. Lenkijos „Auksinis kryžius už nuopelnus“;
- 2016 m. Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija;
- 2016 m. Švedijos karališkasis ordinas.
Bibliografija
- Lietuvių filmai 1990–1998 m. (Lithuanian Films 1990–1998), 1998 m.
- Lietuvių filmai 1990–2002 m. (Lithuanian Films 1990–2002), 2002 m.
Šaltiniai
- Gražina Arlickaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 767 psl.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris