Gražina Balandytė | |
---|---|
Gimė | 1937 m. birželio 27 d. Tučiai, Viekšnių valsčius |
Mirė | 2020 m. liepos 27 d. (83 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
Sutuoktinis (-ė) | Raimondas Vabalas, Andrius Čygas |
Veikla | teatro ir kino aktorė |
Gražina Balandytė (1937 m. birželio 27 d. Tučiuose, Viekšnių valsčiuje – 2020 m. liepos 27 d. Kaune) – lietuvių kino ir teatro aktorė.
Biografija
Nuo 1955 m. lankė Klaipėdos dramos teatro studiją. 1956–1957 m. ir nuo 1958 m. Kauno dramos teatro, 1957–1958 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė (daugiau kaip 80 vaidmenų). Nuo 1957 m. vaidino kine ir TV (daugiau, kaip 20 vaidmenų). 1997–2001 m. TV laidos „Ponios Gražinos virtuvė“ vedėja.
Palaidota Petrašiūnų kapinėse.
Vaidmenys teatre
- Irena. Justinas Marcinkevičius. Dvidešimtas pavasaris. Rež. Henrikas Vancevičius. 1958 m.
- Anečka. M. Stehlihas. Kaimiška meilė. Rež. . 1959 m.
- Aiten. . Keistuolis. Rež. A. Galinis. 1959 m.
- Meilutė. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Dvylika brolių juodvarniais lakstančių. Rež. Henrikas Vancevičius. 1959 m.
- Irina. Antonas Čechovas. Trys seserys. Rež. Henrikas Vancevičius. 1960 m.
- Valia. . Tai buvo Irkutske. Rež. Henrikas Vancevičius. 1960 m.
- Mirandolina. Karlas Goldonis. Viešbučio šeimininkė. Rež. Leonardas Zelčius. 1961 m.
- Margarita Gotje. . Dama su kamelijomis. Rež. Stasys Motiejūnas. 1962 m.
- Lidija Ljubis. Arturas Mileris. Visi mano sūnūs. Rež. Henrikas Vancevičius. 1962 m.
- Šatrijos Ragana. Kazys Inčiūra. Žemaitė. Rež. Henrikas Vancevičius. 1964 m.
- Julija. Raimundas Samulevičius. Studentiška novelė. Rež. Stasys Motiejūnas. 1964 m.
- Adela. Frederikas Garsija Lorka. Bernardos Albos namai. Rež. Henrikas Vancevičius. 1964 m.
- Polija Pičem. . Opera už tris skatikus. A. Gončarovas, G. Kostiukovas. 1964 m.
- Regina. . Vadink mane motina. Rež. Vytautas Eidukaitis. 1965 m.
- Nataša. Fiodoras Dostojevskis. Pažemintieji ir nuskriaustieji. Rež. Stasys Motiejūnas. 1965 m.
- Laima. Dalia Urnevičiūtė. Numintas slenkstis. Rež. Stasys Čaikauskas. 1966 m.
- Mergina. . Nakties istorijos. Rež. Kęstutis Genys. 1967 m.
- Mile. V. Guberiovas. Didysis burtininkas. Rež. Stasys Motiejūnas. 1967 m.
- Anė. Dalia Urnevičiūtė. Tėvuko žaislai. Rež. Stasys Motiejūnas. 1967 m.
- Armanda Bežar. Michailas Bulgakovas. Moljeras. Rež. Jonas Jurašas. 1968 m.
- Betene. Sergejus Prokofjevas. Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Rež. Stasys Motiejūnas. 1968 m.
- Čigonė. Kazys Saja. Mamutų medžioklė. Rež. Jonas Jurašas. 1968 m.
- Marija. . Vaiduokliai. Režisierė Irena Bučienė. 1969 m.
- Marija Antonova. Nikolajus Gogolis. Revizorius. Rež. M. Kosmanas. 1969 m.
- Aura. Kazys Saja. Šventežeris. Rež. Jonas Jurašas. 1970 m.
- Nadiežda Ševeliova. , Eldaras Riazanovas. Kartą Naujųjų Metų naktį. 1970 m.
- Kleja. . Juodoji komedija. Režisierė Irena Bučienė. 1971 m.
- Ženia. . Valentinas ir Valentina. Rež. L. Luijc. 1972 m.
- Gražvyda. Kazys Saja. Dilgėlių šilkas. Režisierė Kazimiera Kymantaitė. 1972 m.
- Marika. . Kol gaidys užgiedos. Rež. E. Šifer. 1974 m.
- Antuanetė. Maksas Frišas. Biografija-vaidinimas. Rež. Vytautas Čibiras. 1974 m.
- Adonė. Juozas Grušas. Švitrigaila. Rež. Vytautas Čibiras. 1975 m.
- Lidija Vasiljevna. . Senamadė komedija. Rež. Valdas Lencevičius. 1975 m.
- Ciesorienė. . Paveikslėliai ant stiklo. Rež. V. Semionas. 1976 m.
- Grudkova. . Nepažįstamoji. Rež. Vytautas Čibiras. 1977 m.
- Nadežda. Maksimas Gorkis. Paskutinieji. Rež. Jonas Vaitkus. 1978 m.
- Babachina. Antonas Čechovas. Ivanovas. Rež. Eimuntas Nekrošius. 1978 m.
- Elzė. Juozas Grušas. Gintarinė vila. Rež. Gytis Padegimas. 1980 m.
- Krupskaja. . Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje. Rež. Jonas Vaitkus. 1982 m.
- Misis Konvėj. . Laikas ir Konvėjai. Rež. Gytis Padegimas. 1985 m.
- Katina. . Senelių namai. Rež. Jonas Vaitkus. 1986 m.
- Regina. Doloresa Kazragytė. Pirelli. Rež. Viktoras Šinkariukas. 1986 m.
- Elena. . Pakastas vaikas. Rež. Vytautas Balsys. 1987 m.
- Irena. . Žmogus iš vakar dienos. Rež. . 1990 m.
- Moteris. . Jūra. Rež. Cezaris Graužinis. 1991 m.
- Ranevskaja. Antonas Čechovas. Vyšnių sodas. Rež. Julius Dautartas. 1991 m.
- Blinka Valai. . Pilaitėje, prie pat giraitės. Rež. . 1994 m.
- Orin. Kenis Mijimoto, Šichiro Fukazava. Japonijos naktys. Režisieriai Šoičia Jamada, Junjis Omine. 1995 m.
- Eleonora Akvinietė. . Lūtas žiemą. Rež. Gytis Padegimas. 1997 m.
- Helena. . Kelionė į Meką. Rež. Algirdas Latėnas. Valstybinis Jaunimo teatras, 1998 m.
- Motina. . Tolima šalis. Rež. Gintaras Varnas. 2001 m.
- Teta. Federikas Garsija Lorka. Donja Rosita, arba Gėlių kalba. Rež. Gintaras Varnas. 2003 m.
- Ponia Šnaider. . Kabaretas. Rež. Aidas Giniotis. 2005 m.
Vaidmenys kine
- Pionierių vadovė. Žydrasis horizontas, 1957 m., rež. Vytautas Mikalauskas;
- Justė. Julius Janonis. Režisieriai Balys Bratkauskas, , 1959 m.
- Irena. Svetimi. Režisierius Marijonas Giedrys, 1962 m.
- Liuda. Žingsniai naktį. Rež. Raimondas Vabalas, 1962 m.
- Ramunė. Laiptai į dangų. Režisierius Raimondas Vabalas, 1966 m.
- Ginto mama. Linksmos istorijos. Melagėlis. Režisierius Algimantas Kundelis, 1973 m.
- Žmona. Nerami rudens diena. Režisierius Algimantas Kundelis, 1975 m.
- Raudonmedžio rojus, 1981 m., rež. Bronius Talačka;
- , 1983 m.;
- Vokiečių draugė. Neapykantos pamokos, 1983 m., rež. Antanas Maciulevičius;
- Mano mažytė žmona, rež. Raimundas Banionis, 1984 m.
- Klasės auklėtoja. , rež. Raimundas Banionis, 1990 m.
Vaidmenys televizijoje
- Duknienė. Palanga. Rež. Mamertas Karklelis. 1981 m.
- Zuzana Šventoji Zuzana, arba Meistrų mokykla. Rež. . 1983 m.
- Margevičienė. Čia mūsų namai. Rež. Saulius Vosylius. 1984 m.
- Laidos Ponios Gražinos virtuvė vedėja. LNK
- Aldona. Serialas Butkai ir Dapkai. Rež. .
Įvertinimas
- 1995 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
- 1996 m. personalinis „Fortūnos“ prizas už moters vaidmenį spektaklyje „Japonijos naktys“
- 2004 m. Padėkos „Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus
- 2005 m. „Auksinis scenos kryžius“ už nepagrindinį Froilen Šnaider vaidmenį Kauno valstybinio muzikinio teatro Džono Kanderio miuzikle „Kabaretas“
- 2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija
- 2008 m. Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą ir reikšmingą kultūrinę veiklą
- 2014 m. „Auksinė gervė“
Šaltiniai
- . Gražina Balandytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 477 psl.
- http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&PersonType=Actor&ID=2628 G. Balandytės filmografija
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris