Gotikos architektūra

Gotikinė architektūra – Europos architektūros stilius, gyvavęs nuo XII a. vidurio iki XVI a. Gotika pakeitė romaninį stilių, vėliau pačią gotiką pakeitė Renesansas. Ji skirstoma į tris etapus: , ir vėlyvoji (vadinamoji liepsnotoji) gotika. Lietuvoje skiriami du šios architektūros raidos etapai – ankstyvasis ir vėlyvasis. Gotikos architektūros gimtinė yra Prancūzija, iš kurios stilius pamažu išplito į kaimynines šalis. Į Lietuvą dėl vėlesnio apkrikštijimo gotikinė architektūra atėjo vėliausiai iš Baltijos šalių ir užsiliko trumpiausiai – nuo XIV a. pr. iki XVI a.Žemaitijoje gotikinės architektūros beveik nėra. Tuo tarpu į Latviją gotikinė architektūra atėjo XIII a. pirmoje pusėje ir išsilaikė iki XVIII a. Į Estiją – XIII a. antroje pusėje ir išsilaikė iki XVI a., kai iš lėto pozicijas ėmė užleisti renesanso architektūrai.

Reimso katedra Prancūzijoje.

Pagrindiniai gotikiniai elementai ir tuometės inovacijos yra karkasinė konstrukcija, kurią sudaro vienodais tarpais išdėstyti pilioriai, kryžminis nerviūrinis skliautas, kontraforsai ir arkbutanai (skliautų ir sienų skėtimo jėgoms atremti), smailiosios arkos. Gotikos stiliumi buvo pastatyta daug žymių bažnyčių Europoje, taip pat rūmai, gildijos ir kiti pastatai. Žymiausi – Reimso katedra ir Dievo Motinos katedra Prancūzijoje, Vestminsterio abatija Anglijoje, Kelno katedra ir Ulmo bažnyčia Vokietijoje, Karolio tiltas Čekijoje, Myriaus pilis Baltarusijoje ir daugelis kitų architektūros šedevrų. Lietuvoje žymiausi išlikę gotikinės architektūros pavyzdžiai – Vilniaus šv. Onos bažnyčia, Perkūno namai Kaune.

Istorija

Tam tikri gotikai būdingi elementai atsirado jau romaninėje architektūroje. Jau XI a. pab.-XII a. pr. gotikiniai buvo naudojami statant kai kurias Anglijos ir Normandijos bažnyčias ( Kanuose, Šv. Pauliaus bažnyčia Ruane, ir kt.) Statant Durhamo katedrą, taip pat kai kurias bažnyčias Pietų Italijoje ir Pikardijoje atsirado gotikinės smailios arkos.

Gotikos stilius atsirado XII a. pirmojoje pusėje Prancūzijos Il de Franso regione. Pirmuoju gotikiniu pastatu laikoma Sendeni bazilika, kurios abatas Sužeris tarp 1140 m. ir 1144 m. žymiai perstatė pastatą, siaurą chorą pakeisdamas daug platesniu ir šviesesniu. Praėjus vos keleriems metams po Sendeni bazilikos choro užbaigimo, Il de Franse pradėtos statyti penkios katedros – , , , ir Paryžiuje, kuriose visose pastebima Sendeni architektūros įtaka. Lione ir Paryžiuje pirmą kartą panaudotas gotikai būdingas elementas – . Pradedant XIII a. pirmaisiais dešimtmečiais gotikinė architektūra išplito beveik visoje krikščioniškoje Europoje.

Regioniniai skirtumai

Anglija

Vestminsterio abatija.

Gotikinė architektūra į Angliją atkeliavo 1175 m. metais, kai buvo atstatytas Kenterberio katedros choras, vadovaujamas prancūzų meistro Gijomo Sensiečio. Naujasis stilius sėkmingai susiliejo su , kuri jau turėjo pastebimų gotikai būdingų bruožų. Anglų gotikos architektūrą galima suskirstyti į tris etapus – ankstyvąją gotiką, kurią iliustruoja , dekoratyvinę gotiką (, Ekseterio katedra) ir statmenąją gotiką (, Vestminsterio vienuolynas).

Vokietija, Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys

Gotikinė architektūra kitokią formą įgavo Šiaurės Vokietijoje, kultūriniu požiūriu susijusia su žemėmis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Dėl akmens trūkumo čia statyboje buvo naudojamos plytos. pavyzdžiai – , Marienburgo pilis, Rygos katedra.

Ispanija

Šiuolaikinės Ispanijos teritorijoje gotikinės architektūros elementai pastebimi XII a. statiniuose, tačiau tikri gotikiniai pastatai pradėti statyti XIII a., kai buvo pastatytos Burgoso, ir katedros. XIV a. gotikiniai elementai susimaišė su maurų architektūros formomis ir susiformavo mudeharų stilius. Jam būdingas plytų, kaip pagrindinės statybinės medžiagos, naudojimas.

žemėse susiformavo itin savitas stilius. Gotikinėje architektūroje čia skerspjūvio pakopos iš esmės neatsiranda, o šoniniai plotai yra tokie pat aukšti kaip vidurinis plotas.

Italija

Kjaravalės abatija, viena ankstyviausių gotikinių statinių.

Italijoje gotikinę architektūrą įvedė XII a. pab., pastatęs baziliką su varpine. Šio laikotarpio itališkos gotikos pavyzdžiai yra Šiaurės Italijoje ir Centrinėje Italijoje. Vienas pirmųjų pasaulietinių gotikinės architektūros pastatų Italijoje buvo pilis Apulijoje, statyta imperatoriui Frydrichui II. Jos statyba užbaigta 1240 m.

architektūra turėjo didelę įtaką Italijos bažnyčių statybai. XIII a. buvo pastatytos kelios šio stiliaus bažnyčios, tarp jų Asyžiuje ir Bolonijoje. 1294 m. pradėta statyti Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilika. Bažnyčios vidaus aukštis viršija 34,54 m, jos ilgis – 115 m, skersinis plotis – 73,7 m. Ji iki šiol yra didžiausia pranciškonų bažnyčia pasaulyje. Florencijos katedra, kurios statyba pradėta 1296 m., yra dar platesnė – pastatas yra 153 m ilgio, 38 m pločio (90 m skersmens), o vidaus aukštis siekia 23 metrus.

XVI a. Venecijoje buvo pastatytos kelios gotikinio stiliaus bažnyčios (Santa Maria Gloriosa dei Frari, ). Venecijos rūmų architektūroje akivaizdi Bizantijos architektūros įtaka (pvz., , ).

Galerija

• Velso katedra (1176–1450 m.)
• Paryžiuje (1194-1248 m.)
• (XV a.)
• Baltarusijoje (baigta statyti XVI a.)
• Mechelene Belgijoje (statyta 1200-1520 m.)
• Budapešte Vengrijoje (statyta XI-XV a.)

Išnašos

1. Šatavičiūtė, Lijana. Gotikos architektūra
2. LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS: Gotikos ženklai Žemaitijoje
3. . 3. sējums. Rīga : Galvenā enciklopēdiju redakcija. 577 psl.
4. Grosmane, Elita. Gotika. Rīga: Latvijas enciklopēdija, 1995. ISBN 22. lpp.

Taip pat skaitykite

• Gotika