Gorodecas

Gorodecas (rus. Городец) – miestas Rusijoje, Žemutinio Naugardo srityje, Volgos (Gorkio tvenkinio) kairiajame krante, 53 km į šiaurės vakarus nuo Žemutinio Naugardo; rajono centras. Yra prieplauka Volgos pakrantėje, laivų remonto dirbtuvės, veikia maisto, medžio apdirbimo, dailiųjų amatų pramonės įmonės. Veikia 3 stačiatikių cerkvės (XVIII–XIX a.), sentikių bei cerkvės, vyrų vienuolynas. Veikia krašto, virdulių, verpimo, meistrystės, vaikų muziejai. Gorodecas garsėja savo medžio dirbinių puošybos tradicijomis.

Gorodecas Городец
Miesto reginys
Gorodecas 56°39′0″ š. pl. 43°28′0″ r. ilg. / 56.65000°š. pl. 43.46667°r. ilg. / 56.65000; 43.46667 (Gorodecas)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Žemutinio Naugardo sritis
Rajonas
Gyventojų (2017)	30 493
Plotas	124 km²
Tankumas (2017)	246 žm./km²
Altitudė	100 m
Vikiteka	Gorodecas

Istorija

Miestas ėmė kurtis XII a. vid. kaip tvirtovė Vladimiro Rusios pasienyje su Volgos Bulgarija. Rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1172 m. Miestą 1238 m. sudegino chano Batijaus kariauna. 1263–1282 m. Gorodeco kunigaikštystės sostinė. 1263 m., pakeliui iš Aukso Ordos, Gorodece mirė kunigaikštis Aleksandras Neviškis. XIV a. miestas pateko Žemutinio Naugardo–Suzdalės kunigaikštystę. 1408 m. miestą suniokojo Aukso ordos kariuomenė.

Nuo XVI a. pradėti plėtoti dalieji amatai, laivų statyba, miestas tapo svarbiu prekybiniu centru. Rusijos imperijos laikais buvo sentikybės centras. XIX–XX a. malimo, odos, verpimo, laivų statybos, medienos apdirbimo pramonės centras.

• Laivų remonto dirbtuvės
• Miesto gatvė
• Viena iš cerkvių
• Fiodoro vienuolynas
• Gorodeco puošyba

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 120