Glikoproteinai

Glikoproteinai (GP) – baltymų molekulės, susijungusios su viena ar daugiau molekulių. Oligosacharidai kovalentiškai jungiasi prie aminorūgščių šoninių radikalų.

Dauguma ląstelės išskiriamų bei išorinėje plazminės membranos pusėje esančių baltymų yra glikoproteinai. Glikoproteinai – tai sudėtingieji baltymai, kurių prostetinę grupę sudaro angliavandeniai. Anksčiau šie baltymai buvo vadinami mucinais, mukoidais ar mukoproteinais. Žmogaus organizme glikoproteinų labai daug. Skiriamos dvi jų grupės: 1.Proteoglikanai – tai jungiamojo audinio glikoproteinai. Jie yra svarbūs jungiamojo audinio mitybai, mechaninės funkcijos palaikymui, ląstelių augimui ir diferenciacijai bei kt. 2.„Tikrieji“ glikoproteinai – aptinkami seilėse, gleivėse, kraujo plazmoje, ląstelių membranose, sinoviniame skystyje. Šios dvi glikoproteinų grupės skiriasi angliavandeninės dalies(prostetinės grupės) kiekiu bei sudėtimi. Proteoglikanuose angliavandeniai sudaro apie 95 % molėkulės masės. Jie vadinami glikozaminoglikanais. „Tikrųjų“ glikoproteinų angliavandeniai sudaro nedidelę molekulės dalį. Daugelis kraujo serumo baltymų yra tikrieji glikoproteinai ir atlieka svarbias funkcijas, pvz.:

• fermentinę – ribonukleazė, protrombinas, cholinesterazė ir kt.
• pernašos krauju – ceruloplazminas, haptoglobinas, transferinas ir kt.
• hormoninę – tireoglobulinas ir kt.
• imuninę – imunoglobulinai.

Glikoproteinai svarbūs ląstelių tarpusavio atpažinimo procese, kaip receptoriai, signalai ir t. t.

Glikobaltymai sudaromi proceso, vadinamo (pažodžiui – cukraus pridėjimas), metu. Ląstelėse šis procesas vyksta endoplazminiame tinkle, kur prie susintetintų baltymų pridedama cukraus grupė. Goldžio aparate šie sacharidai modifikuojami ir baltymas pritaikomas specifinei funkcijai atlikti.

Nors glikoproteinus sudaro iš viso tik 15 skirtingų oligosacharidų, šių molekulių įvairovė labai didelė. Tai atsiranda dėl cukrų molekulių šakojimosi (), kovalentinių junčių tarp atskirų sacharidų dalelių ar vienos molekulės viduje.

Glikoproteinai kartu su glikolipidais ir ląstelės išorėje sudaro vientisą sluoksnį, vadinamą (angl. glycocalyx arba cell coat), kuris apsaugo ląstelę nuo mechaninio ir cheminio poveikio, be to, atskiria ląsteles vieną nuo kitos ar nuo kitų objektų.

Šaltiniai

• Alberts (2004). Molecular Biology of the Cell (4th ed.). San Francisco. Garland Science, Tailor & Francis Group