Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Glaudinimas – bylos duomenų apimties sumažinimas. Kitaip dar vadinamas archyvavimu arba pakavimu.

Glaudinimo samprata ir paskirtis

Duomenų apsauga.
Vietos taupymas.
Duomenų perdavimo internetu paspartinimas.

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Kita archyvavimo paskirtis – tai duomenų perdavimas internetu. Tam kad padidėtų sparta (sumažėtų duomenų kiekis) bylos internete dažniausiai platinamos suspaustoje, t. y., archyvuotoje formoje.

Informacinis perteklius

Glaudinimas galimas dėl to, kad duomenų apimtis dažnai yra didesnė nei jų teikiama informacija. Pavyzdžiui, „1998 m.“ ir „tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntieji metai“ teikia tiek pat informacijos, tačiau pirmasis užrašas žymiai trumpesnis. Sukurta daug įvairių glaudinimo metodų, kurie padeda surasti „perteklinius duomenis“ ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas tiek vienas, tiek keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai (padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį), gali būti pernelyg „lėti“, todėl jie netinkami praktikoje. Parenkant metodus ir juos realizuojančias programas, reikia rasti optimalų laiko ir sutaupytos atminties santykį. Ne visi duomenys vienodai gerai susispaudžia. Labai gerai susispaudžia .txt, .doc, .bmp tipo bylos. Nepavyks suspausti .mp3 .jpg tipo bylų (šis formatas yra jau glaudintų duomenų formatas, kaip ir .jpg ir daug kitų bylų formatų). Tačiau jas vis vien tikslinga archyvuoti.

Archyvų tipai ir archyvavimo būdai

Glaudinimo programų darbo rezultatas – byla ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Archyvai paprastai turi plėtinį, atitinkantį programą, kuria jie buvo sukurti – .zip, .rar .arj, .ice ir t. t. Todėl glaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais. Archyve saugoma ir papildoma informacija: bylų vardai, modifikavimo datos, (pvz., bendras vienetukų skaičius bylos duomenyse). Tai padeda patikrinti, ar bylos iš archyvo atkurtos teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas tuomet, kai archyvuojamos viso katalogo ir jo pakatalogių bylos. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą susidedantį iš keleto bylų, nurodant didžiausią vienos bylos dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei, sakysime, archyvą reikia įrašyti į kompaktinį diską, o archyvas vienoje byloje į jį netelpa.