Glaudžioji jungtis

Glaudžioji jungtis (angl. tight junction) – viena tarpląstelinių jungčių rūšių, sukabinanti epitelinio audinio ląsteles, taip apsaugodamos nuo skysčių išsiliejimo tarp skirtingų ląstelių sluosnių.

Glaudžiosios jungtys. A – vidinis paviršius (pvz., į žarnos vidų); B – membranos dalis, nukreipta į vidinį paviršių; C – membranos dalis, nukreipta į pamatinę audinio membraną (į audinių skysčio pusę); a – gleivingas sluoksnis; b – ląstelių dalis, nukreipta į vidinį paviršių; c – ląstelių dalis, nukreipta į pamatinę membraną; d – glaudžiosios jungtys; e – jungtis sudarančių baltymų kompleksai (klodinas, okludinas ir kt.); f – ertmė tarp ląstelių; g – dviejų ląstelių membranos.

Glaudžiosios jungtis randamos tik stuburinių gyvūnų audiniuose. Bestuburiuose gyvūnuose glaudžiųjų jungčių funkciją atlieka (angl. septate junctions).

Vaidmuo organizme

Viena pagrindinių epitelinių ląstelių funkcijų – atskirti įvairius skysčius vieną nuo kito (pvz., žarnų vidinę ertmę ir išorinį audinių skystį, į kurį patenka virškinimo produktai), tačiau kai kurios molekulės gali difunduoti tarp ląstelių. Kad nevyktų netinkamas skysčių maišymasis ir medžiagų pernaša būtų reikiamai reguliuojama, epitelio ląsteles viena su kita „suklijuoja“ glaudžiosios jungtys.
Nors baltymams ir kitoms stambesnėms molekulėms glaudžiosios jungtys yra nelaidžios, tačiau skirtinguose epiteliuose įvairios smulkios molekulės pro jas gali „praslysti“.

Be to, glaudžiosios jungtys taip pat stabdo ir membraninių baltymų bei lipidų difuziją pačioje membranoje. Kad vyktų kryptingas medžiagų transportas, skirtingose ląstelės membranos pusėse turi būti skirtingi transporto baltymai bei specialūs lipidai. Pvz., membranos dalyje, esančioje arčiau ploniosios žarnos ertmės turi būti tik molekulės, specializuotos virškinimo produktų pernešimui į ląstelės vidų. Tuo tarpu membranos dalyje, atsuktoje į pamatinę epitelinio audinio membraną, turi būti baltymai ir lipidai, specializuoti medžiagų pernašai iš ląstelės į audinių skystį. Jei šios dalelės membranoje galėtų laisvai migruoti, vyktų nekontroliuotas medžiagų maišymasis, įsiurbimas ir medžiagų pernešimas į audinių skystį sutriktų. Tačiau glaudžiosios jungtys „suklijuoja“ šonines šių ląstelių membranų dalis ir nekontroliuota baltymų ir kitų dalelių difuzija praktiškai sustabdoma.
Ši funkcija gali būti sutrikdyta organizmui negaunant pakankamai kalcio. Esant Ca²⁺ jonų trūkumui sutrikdomas glaudžiųjų jungčių vientisumas ir baltymai bei kitos dalelės gali lengviau difunduoti membranoje.

Epitelio ląstelės glaudžiųjų jungčių laidumą gali reguliuoti. Jei tapląstelinių jungčių laidumas padidinamas, gali vykti pasyvi aminorūgščių ir baltymų pernaša iš skysčio į skystį. Taip ypač svarbu plonosiose žarnose, kai pavalgius jose stipriai pakyla šių medžiagų koncentracija.

Sandara

Pagrindiniai glaudžiąsias jungtis sudarantys baltymai yra klodinai (angl. claudins) ir okludinai (angl. occludins), kurie pagal vietą membranoje priskiriami (arba integraliniams) baltymams. Svarbesniu laikomas klodinas – šis baltymas vaidina svarbų vaidmenį inkstų epitelio ir kitose ląstelėse, tuo tarpu okludino funkcija nėra aiški.

Glaudžioji jungtis susidaro kai klodinai ar ocludinai, esantys vienos ląstelės membranoje, susijungia su kitos ląstelės membranoje esančiais jungties baltymais. Tokių jungčių vienoje ląstelėje gali būti labai daug – kuo daugiau jų yra, tuo audinio pralaidumas yra mažesnis. Skirtinguose epiteliuose randami ne tik skirtingi baltymai, sudarantys glaudžiąsias jungtis – skiriasi ir jų kiekis, nes įvairūs audiniai atlieka skirtingas funkcijas ir turi būti pritaikyti atitinkamai praleisti medžiagas.

Taip pat glaudžiųjų jungčių formavimo procese dalyvauja ir ZO baltymai. Šie baltymai vadinami , nes yra išsidėstę šalia plazminės membranos. Sudarydami glaudžiąsias jungtis klodinai ir okludinai susipina su ZO baltymais, kurie prisijungia prie citoskeletinių aktino gijų taip pritvirtindami vieną ląstelę prie kitos.
Kiti baltymai, dalyvaujantys glaudžiųjų jungčių formavime, reguliuoja epitelio ląstelių poliškumą, nukreipia kai kurių medžiagų migravimą plazminėje membranoje reikiama linkme.

Pertvarinės jungtys

Drozofilos ląstelių pertvarinės jungtys; membranos jungiamos ištisai, o ne tik atskiri jų gabalėliai

Pertvarinės jungtys - analogija stuburinių gyvūnų glaudžiosioms jungtims bestuburiuose gyvūnuose. Šie dariniai stabilesni už glaudžiąsias jungtis – pertvarinių jungčių baltymai jungia ląsteles panašiu principu, tačiau išsidėsto labai reguliariai taip glaudžiai „sulipindami“ ląsteles. Be to, pertvarinės jungtys susidaro ties visu ląstelės membranos paviršiumi. Glaudžiosios jungtys paprastai sujungia tik tam tikrus membranų gabalėlius.

Šaltiniai

• Alberts (2004). Molecular Biology of the Cell (4th ed.). San Francisco. Garland Science, Tailor & Francis Group (p. 1066-1070)