Glasgow

Glazgas (škot. gėl. Glaschu) – didžiausias Škotijos miestas, laikomas komercine Škotijos sostine; srities centras. 985,3 tūkst. gyventojų (2016), žymiai mažiau nei 6-ame dešimtmetyje, kai gyventojų skaičius siekė 1,1 mln. Dar 1,8 mln. žmonių gyvena priemiesčiuose, įskaitant netoliese esantį Peislio miestą. Glazgas išsidėstęs Škotijos vakaruose ant Klaido upės ir yra regiono sostinė. Klimatas šaltas ir drėgnas.

Glazgas angl. Glasgow; škot. gėl. Glaschu
Glazgo panorama
Glazgas 55°52′0″ š. pl. 4°14′0″ v. ilg. / 55.86667°š. pl. 4.23333°r. ilg. / 55.86667; 4.23333 (Glazgas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Škotija
Sritis	Glazgas (sritis)
Gyventojų (2020 m.)	635 640
Plotas	175,5 km²
Tankumas (2020 m.)	3 622 žm./km²
Vikiteka	Glazgas
Kirčiavimas	Glãzgas

Anksčiau Glazgas buvo garsus savo pramone, tačiau per pastaruosius 30 metų ši pramonės šaka sunyko ir dabar čia pastatoma tik labai nedaug laivų. Netoli miesto yra trys tarptautiniai oro uostai: Glazgo, Prestviko ir Edinburgo. Glazgas yra mėgiamas turistų, iš čia jie vyksta prie Loch Lomondo ežero ir į Vakarų salas.

Mieste yra nemažai teatrų ir koncertų salių. Didžiausia jų yra SECC, Škotijos parodų centras. Taip pat gausu pilių.

Istorija

Glazgo uosto krantinės. Dail. Atkinson Grimshaw, 1881

Glazgo tiltas apie XIX a. pab

Fontanas Glasgow Green parke

Vietovė apie Klaido upę buvo apgyvendinta keli tūkstantmečiai atgal, vietiniai vertėsi žvejyba. Romėnų Britanijos laikais teritorijoje būta sargybos postų. Siekdami atskirti Britaniją nuo keltų ir piktų Kaledonijos senovės romėnai apylinkėse pastatė Antonino sieną. Patį Glazgo miestą VI a., spėjama, įkūrė krikščionių Šv. Mungo. Vietovėje prie upelio, kur dabar stovi , jis įsteigė bažnyčią. Glazgas netruko tapti religiniu centru ir išsiplėsti. 1178 m. jam suteiktos miesto teisės.

Glazgo universiteto įkūrimas 1451 m. ir vietos vyskupijos statuso pakėlimas iki Glazgo arkivyskupijos 1492 m. sustiprino miesto religinę ir edukacinę svarbą, po ko sekė atėję gerovės laikai. Tuomet miestas vertėsi iš prekybos žemės ūkio produktais, alumi ir žūklės ištekliais, vytinta lašiša ir silkės buvo eksportuojamos į Europą ir Viduržemio jūros regioną.

Išsiplėtė XVII a. pagyvėjus anglių bei vilnos audinių išvežimui į Vakarų Europos šalis ir po 1707 m. Škotijos susijungimo su Anglija išsiplėtus transatlantinei prekybai tabaku, vėliau cukrumi, medvilne.

Glazgo reikšmė dar labiau išaugo pramonės perversmo laikotarpiu. Kadangi kraštas buvo turtingas geležies bei kalkakmenio ištekliais, o uostas buvo įsikūręs strategiškai patogioje vietoje ir pakankamai gerai išplėtotas, čia vyravo laivų statyba, akmens anglies bei plieno pramonė. Apie 1800 m. imtasi kurti pilietines institucijas, kaip antai vieną pirmųjų pasaulyje policijos padalinį. 1821 m. Glazgas gyventojų skaičiumi pralenkė Edinburgą. Baigiantis XIX a. Glazgas buvo tapęs antru svarbiausiu imperijos miestu, čia buvo perkraunama daugiau kaip pusė Britanijos jūrinių krovinių. Be pirmaujančios laivų statybos, inžinerijos, mašinų, tiltų statybos, chemijos, sprogmenų, anglies ir naftos pramonių, Glazge taip pat reikšmingai verstasi tekstilės, drabužių, kilimų gamybos, odos apdirbimo, baldų gamybos, puodininkystės, maisto, gėrimų ir cigarečių gamybos pramonėmis, taip pat spauda ir leidyba.

Glazgas tapo vienu iš pirmųjų Europos miestų, kurių gyventojų skaičius pasiekė milijoną.

XX a. pr. miesto plėtra sustojo. Glazgą, kaip ir daugelį, paveikė pokario recesija, o vėliau ir Didžiosios ekonominės krizės padariniai. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje miesto ekonomika atsigavo. Šis bumas tęsėsi ir pokario laikotarpiu, piką pasiekęs ties 6-uoju dešimtmečiu. Tačiau apie 7-ąjį amžiaus dešimtmetį pramonės augimas tokiose šalyse kaip Japonija ir Vakarų Vokietija vėl susilpnino daugelį miesto pirmaujančių pramonės šakų.

Dėl to Glazgą apniko ilgas santykinis ekonominis nuosmukis ir sparti deindustrializacija, dėl kurios atsirado didelis nedarbo lygis, urbanizacinis nykimas, sąlygoję gyventojų skaičiaus mažėjimą, prastėjančią gyventojų gerovę ir sveikatą. XX a. Glazgas buvo vienas labiausiai smogu užterštų miestų Didžiojoje Britanijoje; įgyvendinus miesto valymo programas 1990 m. Europos Bendrijos paskelbtas Europos kultūros miestu.

Geografija

Glazgas išsidėstęs ant Klaido upės krantų, vakarų vidurio Škotijoje, Stratklaido regione. Antra svarbiausia mieste tekanti upė yra . Vyrauja šaltas ir drėgnas jūrinis klimatas.

Glazgo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	15	15	20	22	24	30	33,5	32	28	21	14	13	33,5
Vid. aukščiausia °C	6	6	8	11	15	17	18	18	15	12	8	6
Vid. žemiausia °C	1	1	2	3	4	8	11	10	8	5	2	1
Žemiausia °C	−17	−12	−8	−4	−3	1	3	1	−2	−7	−10	−17	−17
Krituliai cm	8,69	7,9	7,44	4,65	3,35	3,86	4,95	5,26	5,66	8,48	8,48	7,49	6,35
Duomenys: Weatherbook 2008 m. gegužės mėn.

Administracinis suskirstymas

Glazgas administraciškai suskirstytas į 21 rajoną, iš kurių kiekvienas renka po 3 ar 4 narius į miesto tarybą.

1. Linn
2. Newlands / Auldburn
3. Greater Pollok
4. Craigton
5. Govan
6. Pollokshields
7. Langside
8. Southside Central
9. Calton
10. Anderston / City
11. Hillhead
12. Partick West
13. Garscadden / Scotstounhill
14. Drumchapel / Anniesland
15. Maryhill / Kelvin
16. Canal
17. Springburn
18. East Centre
19. Shettleston
20. Baillieston
21. North East

Švietimas ir mokslas

Glazgas garsus savo aukštosiomis mokyklomis, kurių mieste yra net keturios: XV amžiuje įkurtas Glazgo universitetas (University of Glasgow), Stratklaido universitetas (University of Strathclyde), Glazgo Kaledonijos universitetas (Glasgow Caledonian University) ir Vakarų Škotijos universitetas (University of West Scotland). Be to, yra keli pedagoginiai koledžai, universitetinės ligoninės, tokios kaip Glazgo karališkoji ligoninė (Glasgow Royal Infirmary), Karališkoji škotų muzikos ir dramos akademija (Royal Scottish Academy of Music and Drama), Glazgo meno mokykla (Glasgow School of Art) ir dar dešimt koledžų, kuriuose vyksta aukštojo mokslo studijos. Glazgo universitetas priklauso elitinių Didžiosios Britanijos universitetų grupei (Russell Group), taip pat yra pasaulinės organizacijos įkūrėjas.

Glazge mokosi daugiau nei 168 tūkstančiai studentų ir tai yra didžiausias skaičius Škotijoje, bei antras visoje Jungtinėje Karalystėje.

Sportas

Futbolas

• Celtic FC – futbolo klubas;
• Rangers FC – futbolo klubas;
• Glasgow City FC – moterų futbolo klubas;
• Partick Thistle FC – futbolo klubas;
• Queen's Park FC – futbolo klubas;
• Cambuslang FC – futbolo klubas;
• Third Lanark AC – futbolo klubas;
• Clydesdale FC – futbolo klubas;
• Clyde FC – buvęs futbolo klubas (1877–1994)

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Glazgas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Niurnbergas, Vokietija (nuo 1985 m.)
• Rostovas prie Dono, Rusija (nuo 1986 m.)
• Dalianas, Kinija (nuo 1997 m.)
• Havana, Kuba (nuo 2002 m.)
• Turinas, Italija (nuo 2003 m.)
• Marselis, Prancūzija (nuo 2006 m.)
• Lahoras, Pakistanas (nuo 2006 m.)
• Betliejus, Palestina (nuo 2007 m.)

Šaltiniai

1. nrscotland.gov.uk / Mid-2020 Population Estimates by Council Area in Scotland | Glasgow City Council Area Profile
2. Glazgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
3. Cunnison, J., JBS Gilfillan. The City of Glasgow, The Third Statistical Account of Scotland (1958)
4. Fraser, W. Hamish (2004). „Second City of The Empire: 1830s to 1914“. The Glasgow Story. Nuoroda tikrinta 2008-07-09.
5. „Historical Weather for Glasgow, Scotland, United Kingdom“. Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2008-05-08.
6. Glasgow City Council − Wards Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Archive.is projekto
7. „Glasgow City Council – Twin Cities – Glasgow City Council“. Glasgow.gov.uk. 2013-10-25. iš originalo 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2013-10-25.

Nuorodos

Glazgas – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Glazgo istorija 2004-05-09 iš Wayback Machine projekto.