Giustrovo katedra

Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Evangelisto ir Šv. Cecilijos katedra arba Giustrovo katedra (vok. Güstrower Dom) – evangelikų liuteronų bažnyčia Vokietijos Meklenburgo–Pomeranijos žemės mieste.

Išorinis vaizdas

Istorija

Pagrindinė nava

Pastatas iškilo XIII a. antrojoje pusėje kaip bažnyčia. Kertinis akmuo padėtas įsakius Heinrichui Borvinui II, kuris po to netrukus mirė. Statinį užbaigė valdytojas Nikolaus von Werle, 1330 m. bažnyčia buvo konsekruota Šv. Cecilijos vardu. Šiaurinės pusės koplyčia pašventinta 1388 m., o pietinės pusės – 1394 m. Spėjama, kad senasis altorius dar XV a. buvo išardytas ir vėliau pastatytas didesnis.

Reformacijos metu 1552 m. kolegiatas buvo panaikintas. Šventovė ilgą laiką stovėjo tuščia ir neprižiūrėta pamažu iro. 1565 m. (Danijos karaliaus duktė ir žmona) paėmė bažnyčią savo globon. Po dvejus metus trukusio remonto ji buvo pertvarkyta į protestantišką bažnyčią, pirmosios pamaldos restauruotame pastate įvyko 1568 m. Meklenburgo hercogas Ulrichas irgi daug dėmesio skyrė šventovei: bažnyčiai jis dovanojo akmeninį indą krikštui ir sakyklą, taip pat finansavo didžiulės epitafijos įrengimą steigėjui Heinrichui Borvinui II.

XIX a. vidury sienos ir skliautai virš altoriaus pavojingai deformavosi ir galėjo griūti, todėl buvo restauruoti. Dabartinė šventovė priklauso Meklenburgo bažnytinės apskrities Rostoko dekanatui.

Architektūra

Statinys yra bazilikos formos, pereinamuoju iš romaninio stiliaus į gotiką laikotarpiu. Kryžiaus formos pamatų planas primena, kad statybos pradėtos romanikos klestėjimo metu (pastarajam stiliui priskirtini ir bažnyčios vidurinė dalis, vidinės kolonos bei kt. elementai). Visgi pastato išorė neabejotinai priklauso , itin išplitusiai Vokietijos Šiaurėje. Į viršų šaunantis masyvus vakarinis bokštas siekia 44 m.

Meklenburgo valdovų genealoginis medis

Geneologinis medis su Meklenburgo hercogų skulptūromis

Tarp 1575 m. ir 1599 m. interjere atsirado monumentalus kūrinys – masyvios genealoginės lentelės su ir jo dviejų žmonų protėvių duomenimis. Paminklą penkių kartų valdovų bočiams kūrė Filipas Brandinas, o kai jis 1594 m. mirė, kūrinį užbaigė Klausas Midovas ir Berntas Berningeris.

Tarp genealoginiame medyje minimų asmenų yra ir keletas Lietuvos didikų (mat hercogienės Elžbietos Oldenburgietės senelė iš motinos pusės Pomeranijos hercogienė Ona Jogailaitė kartu buvo ir ATR valdovo Kazimiero Jogailaičio duktė). Antroji hercogienė irgi giminiavosi su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais – jos proprosenelis taip pat buvo Kazimieras Jogailaitis.

Panašus Danijos karalienės (Meklenburgo hercogų Elžbietos Oldenburgietės ir Ulricho Meklenburgiečio dukters) geneologinis medis yra Niukiobingo vienuolyno bažnyčioje Danijoje.

Išnašos

1. Fürstliche Höfe und Residenzen im spätmittelalterlichen Reich Bilder und Begriffe 2018-12-20 iš Wayback Machine projekto.
2. Güstrow Domkirke

Literatūra

• Gustav Thiele, Johann Christian Schaper. Beschreibung des Doms in Güstrow, darinnen dessen Stiftung, als auch alle seiet, 1226 dabey vorgefallene Umstände enthalten sind. – Rostock: Kappe (1726)
• Georg Christian Friedrich Lisch. Die Domkirche zu Güstrow in Jahrbücher des Vereins für Mecklenburgische Geschichte und Altertumskunde Aufsatz 3, Band 35, Schwerin, 1845
• Friedrich Eduard Koch. Zur Bau-Geschichte des Doms zu Güstrow Aufsatz 4, Band 56, Schwerin, 1891
• Commission zur Erhaltung der Denkmäler (Hrsg.). Die Kunst– und Geschichts–Denkmäler des Grossherzogthums Mecklenburg-Schwerin Bd. IV, Schwerin i. M. 1901, S. 202–207
• Christoph Helwig. Der Dom zu Güstrow (DKV-Kunstführer, Nr. 413). 7. Auflage, München/Berlin 2003
• Carsten Neumann. Die Kunst am Hofe Ulrichs zu Mecklenburg. Kiel: Verlag Ludwig 2009 (Bau + Kunst Band 15), [zu den herzoglichen Gräbern der Renaissancezeit]

Internetinės svetainės

• Literatur über Güstrower Dom in der Landesbibliographie MV
• Domgemeinde
• Landesamt für Kultur und Denkmalpflege MV: Das Borwinmonument im Güstrower Dom, Lkr. Rostock – Denkmal des Monats März 2014 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.