Giuseppe Arcimboldo

Džiuzepė Arčimboldas (arba Arčimboldis, it. Giuseppe Arcimboldo, apie 1527 – 1593 m. liepos 11 d.) – italų Vėlyvojo renesanso tapytojas, grafikas, gobelenų kūrėjas. Priskiriamas manieristams. Šiuo metu garsus portretais, kuriuose žmonės vaizduojami sudaryti iš įvairių detalių: rakandų, vaisių ir pan.

Džiuzepės Arčimbolo autoportretas (apie 1575, Nacionalinė Prahos galerija)

Biografija

Džiuzepė Arčimboldas gimė apie 1527 m. Milane, garsioje milaniečių šeimoje. Tėvas Bagio buvo dailininkas ir pirmuosius dailės mokslus Arčimboldas išėjo pas tėvą. Kartu su tėvu Arčimboldas galėjo dirbti prestižiniui užsakymui . 1549 m. datuojami pirmi jo dokumentuoti darbai Milano katedroje. Iki 1558 m. pagal užsakymus Arčimboldas čia tapė paveikslus, sukūrė vitražą ir altorinius gobelenus.

1556 m. gavo užsakymų freskoms Moncos katedroje, o 1558 m. – gobelenui Komo katedroje (šie darbai tebėra originaliose jų vietose). 1562 m. Arčimboldas gavo kvietimą dirbti imperatoriaus Ferdinando I dvare Vienoje. Nuo 1565 m. jis tapo oficialiu imperatoriaus portretistu, nuo 1576 m. – imperatoriaus Rudolfo II, su kuriuo persikėlė į Prahą. Dvare dailininkas ne tik tapė, bet ir kūrė kostiumus, gobelenus, dekoracijas.

Iš pradžių Arčimboldas dvare tapė tradicinius portretus, tačiau 1563 m. atliko pagarsėjusį savo ciklą „Metų laikai“, kuriame žmonių portretus sudarinėjo iš pieštų groteskiškų detalių. 1566 m. baigė ciklą „Elementai“. Arčimboldo keisti portretai susilaukė didžiulio dėmesio, jis buvo laikomas imperatoriaus dvaro turtu. 1570 m. Vienoje lankęsis Saksonijos kurfiurtsas Augustas I užsakė „Metų laikų“ ciklo kopiją su Saksonijos valdytojų emblematika. Vienoje Arčimboldas nutapė natūros studijos piešinių: paukščių ir gyvūnų (dabar Nacionalinėje Austrijos bibliotekoje). Vėliau dailininkas nebeapsiribojo vien imperatoriškosios šeimos portretais ir pradėjo piešti įvairiomis alegorinėmis temomis.

Rudolfo II, kuris irgi buvo įvairių keistenybių mėgėjas, pagalba Arčimboldas tapo gerai žinomu Europoje. Prahoje dailininkas sukūrė eilę gobelenų dvaro teatrui, kuriuos imperatorius įtraukė į savo meno kolekciją. 1587 m. Arčimboldas baigė tarnauti imperatoriškajai šeimai ir grįžo į Milaną, kur buvo labai gerbiamas. Tačiau nepamiršo savo buvusiojo patrono ir 1590 m. nutapė jo kaip romėnų dievo Vertumno portretą, kurį pasiuntė imperatoriui.

Džiuzepė Arčimboldas mirė 1593 m. liepos 11 d. Milane ir beveik iškart buvo užmirštas. Jo kūryba naujai atrasta XX a. pradžioje. Siurrealizmo atstovai, kaip Salvadoras Dali, jį laikė vienu siurrealizmo tolimu pradininku. Tradicinė Arčimboldo kūryba beveik nevertinama. 1648 m. Prahą užėmus švedų kariuomenei, joje buvusi Arčimboldo darbų kolekcija buvo išsklaidyta, dalis darbų pergabenta į Stokholmą.

Darbų galerija

• „Ferdinando I duktė“ (apie 1563, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• „Žiema“ (apie 1563, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• „Vanduo“ (1566, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• „Virėjas“ (apie 1570, Nacionalinis muziejus, Stokholmas)
• „Vasara“ (apie 1573, Luvras, Paryžius)
• „Ruduo“ (apie 1573, Luvras, Paryžius)
• „Rudolfas II, kaip Vertumnas“ (apie 1590-91, Skoklostero pilis, Stokholmas)
• „Flora“ (apie 1591, privati kolekcija)

Nuorodos

Vikiteka: Giuseppe Arcimboldo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Giuseppe Arcimboldo Olga's Gallery tinklalapyje
• Giuseppe Arcimboldo WGA tinklalapyje
• Tinklalapis skirtas Giuseppe Arcimboldo