Gindvilai vok GindwillenGindvilai54 53 43 š pl 22 11 32 r ilg 54 89528 š pl 22 19222 r ilg 54 89528 22 19222 Gindvilai L

Gindvilai vok. Gindwillen
Gindvilai 54°53′43″ š. pl. 22°11′32″ r. ilg. / 54.89528°š. pl. 22.19222°r. ilg. / 54.89528; 22.19222 (Gindvilai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nemano rajonas

Gindvilai (vok. Gindwillen) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 19 km į pietryčius nuo Ragainės ir 3 km į pietus nuo Būdviečių, prie Įsruties ir jos intako Stirtupės.

Istorija

1785 m. Gindvilai buvo Leskaminio valsčiaus mišrusis kaimas su 9 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – mišrusis kaimas su 57 gyventojais, 1846 m. – 17 sodybų kaimas su 150 gyventojų. Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių. 1894 m. per kaimą nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis. 1905 m. Gindviluose buvo 19 sodybų, gyveno 125 žmonės, iš jų 9 lietuviai (7,2 %); kaimas valdė 280 ha žemės.

Kaimą kirto Ragainės–Pilkalnio plentas, paplentėje stovėjo smuklė. Po Antrojo pasaulinio karo kaimas išnyko.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

125

123

124

133

Šaltiniai

Vilius Pėteraitis, Ragainės ir Tilžės apskričių gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. 2024-10-16.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 42. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 32. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 234. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
Thorner Presse, Nr. 2. 1897-01-04. p. 3. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[MLE-1] Vilius Pėteraitis, Ragainės ir Tilžės apskričių gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. 2024-10-16.

[2] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 42. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[3] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 32. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[4] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 234. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[5] Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[6] Thorner Presse, Nr. 2. 1897-01-04. p. 3. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.

[8] Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.

[9] Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.