Gimtuvės senovės baltų naujagimio įvedimo į šeimą apeigos vėliau pritapusios prie bažnytinių krikštynų apeigų Dar XX a p

Gimtuvės – senovės baltų naujagimio įvedimo į šeimą apeigos, vėliau pritapusios prie bažnytinių krikštynų apeigų.

Dar XX a. pirmos pusės lietuvių gimtuvių papročiuose buvo apeigų, susipynusių su senovės tikėjimu. Svarbi atliekamų funkcijų gimtuvių metu buvo naminis krikštas. Ji vos gimusį kūdikį nieko nelaukdama turėjo pakrikštyti. Šis reikalavimas yra išlikęs ir šiandieninėje bažnyčios praktikoje. Naminį krikštą atlikti namuose mokė kunigai, tad pribuvėjos krikštas galiojo. Paprastai naujagimio vardas buvo nekeičiamas. Nors senovėje iki krikšto kūdikis buvo vadinamas laikinu vardu.

Gimdymas Lietuvos kaime vyko be kvalifikuotos medikų pagalbos iki XX a. vidurio. 1930 m. visoje Lietuvoje pradėti steigti sveikatos centrai. Nuo 1950 m. jau daugelis moterų gimdė medicinos įstaigose. Pamažu nunyko ir gimtuvių tradicijos pribuvėjas pakeitus .

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Lietuvių gimtuvių papročiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius: Mintis, 2008 m.
Paukštytė, Rasa. Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime. Vilnius: Diemedis, 1999 m.

Šis su religija susijęs straipsnis yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[VLE-1] Lietuvių gimtuvių papročiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.

[2] Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius: Mintis, 2008 m.

[3] Paukštytė, Rasa. Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime. Vilnius: Diemedis, 1999 m.