Gigantiškasis elniasGigantiškojo elnio rekonstrukcijaMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai C

Gigantiškasis elnias

Gigantiškojo elnio rekonstrukcija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Porakanopiai ( Artiodactyla)
Pobūris:	Atrajotojai ( Ruminantia)
Šeima:	Elniniai ( Cervidae)
Gentis:	Megaloceros ( Megaloceros)
Rūšis:	Gigantiškasis elnias ( Megaloceros giganteus)

Megaloceros giganteus paplitimas

Gigantiškasis elnias (Megaloceros giganteus) – išnykusi elninių (Cervidae) šeimos žinduolių rūšis.

Manoma, kad ši rūšis išnyko pasikeitus klimatui ir naujas Eurazijos teritorijas užėmus medžiotojams. Paskutiniai šios rūšies elnio griaučiai rasti Sibire. Spėjama, jog paskutinis elnias galėjo nugaišti maždaug prieš 7 700 metų. Daugiausiai gerai išsilaikiusių fosilijų radimviečių aptinkama Airijos ežerų nuogrimzdose ir durpingose pelkėse. Jų griaučiai datuojami ~13 000 m. pr. m. e. Manoma, kad jie gyvavo nuo 400 000 pr. m. e. Buvo išplitę Eurazijoje ledynmečio metu. Tyrimai atskleidžia, kad jie išsivystė iš M. giganteus antecedens rūšies elnio, kuris buvo panašus, tik sunkesniais ir glaustesniais ragais.

Šie gyvūnai pasižymėjo didžiuliu ūgiu, ties pečiais jų aukštis siekė 2 m. Gigantiškųjų elnių ragai buvo didžiausi iš visų elninių gyvūnų. Jų ilgis siekė iki 4 m, svėrė iki 45 kg. Pagal kūno masę šie elniai prilygo iki šių dienų išlikusiems , tačiau nusileido kitiems išnykusiems briedžiams (C. scotti, C.latifrons). Jie sverdavo 450–575 kg, o galingiausi patinai svėre apie 700 kg.

Skeletas
Skeletas
Tapyba Lasko urve

Šaltiniai

Lister, Adrian M.; Stuart, Anthony J. (January 2019). „The extinction of the giant deer Megaloceros giganteus (Blumenbach): New radiocarbon evidence“. Quaternary International. 500: 185–203. Bibcode:2019QuInt.500..185L. doi:10.1016/j.quaint.2019.03.025.
Zimov, S.A.; Zimov, N.S.; Tikhonov, A.N.; Chapin, F.S. (2012). „Mammoth steppe: A high-productivity phenomenon“. Quaternary Science Reviews. 57: 26–45. Bibcode:2012QSRv...57...26Z. doi:10.1016/j.quascirev.2012.10.005. S2CID 14078430.
Hughes, Sandrine; Hayden, Thomas J.; Douady, Christophe J.; Tougard, Christelle; Germonpré, Mietje; Stuart, Anthony; Lbova, Lyudmila; Carden, Ruth F.; Hänni, Catherine; Say, Ludovic (2006). „Molecular phylogeny of the extinct giant deer, Megaloceros giganteus“. Molecular Phylogenetics and Evolution. 40 (1): 285–291. doi:10.1016/j.ympev.2006.02.004. PMID 16556506.
Johnston, Penny; Kelly, Bernice; Tierney, John. (PDF). Seanda: The NRA Archaeology Magazine. pp. 58–59. Suarchyvuotas originalas (PDF) 29 October 2013.
Immel, Alexander; Drucker, Dorothée G.; Bonazzi, Marion; Jahnke, Tina K.; Münzel, Susanne C.; Schuenemann, Verena J.; Herbig, Alexander; Kind, Claus-Joachim; Krause, Johannes (2015). „Mitochondrial Genomes of Giant Deers Suggest their Late Survival in Central Europe“. Scientific Reports. 5 (10853): 10853. Bibcode:2015NatSR...510853I. doi:10.1038/srep10853. PMC 4459102. PMID 26052672.
Van der Made, Jan (2019). „The dwarfed 'giant deer' Megaloceros matritensis n.sp. from the Middle Pleistocene of Madrid - A descendant of M. savini and contemporary to M. giganteus“. Quaternary International. 520: 110–139. Bibcode:2019QuInt.520..110V. doi:10.1016/j.quaint.2018.06.006. S2CID 133792579.
R. D. E. Mc Phee, Extinctions in Near Time: Causes, Contexts, and Consequences p. 262
Geist, V. (1998). „Megaloceros: the ice age giant and its living relatives“. Deer of the World: Their Evolution, Behaviour, and Ecology. Stackpole Books. ISBN .

[ListerStuart-1] Lister, Adrian M.; Stuart, Anthony J. (January 2019). „The extinction of the giant deer Megaloceros giganteus (Blumenbach): New radiocarbon evidence“. Quaternary International. 500: 185–203. Bibcode:2019QuInt.500..185L. doi:10.1016/j.quaint.2019.03.025.

[zimov-2] Zimov, S.A.; Zimov, N.S.; Tikhonov, A.N.; Chapin, F.S. (2012). „Mammoth steppe: A high-productivity phenomenon“. Quaternary Science Reviews. 57: 26–45. Bibcode:2012QSRv...57...26Z. doi:10.1016/j.quascirev.2012.10.005. S2CID 14078430.

[mpe-3] Hughes, Sandrine; Hayden, Thomas J.; Douady, Christophe J.; Tougard, Christelle; Germonpré, Mietje; Stuart, Anthony; Lbova, Lyudmila; Carden, Ruth F.; Hänni, Catherine; Say, Ludovic (2006). „Molecular phylogeny of the extinct giant deer, Megaloceros giganteus“. Molecular Phylogenetics and Evolution. 40 (1): 285–291. doi:10.1016/j.ympev.2006.02.004. PMID 16556506.

[4] Johnston, Penny; Kelly, Bernice; Tierney, John. (PDF). Seanda: The NRA Archaeology Magazine. pp. 58–59. Suarchyvuotas originalas (PDF) 29 October 2013.

[sr-5] Immel, Alexander; Drucker, Dorothée G.; Bonazzi, Marion; Jahnke, Tina K.; Münzel, Susanne C.; Schuenemann, Verena J.; Herbig, Alexander; Kind, Claus-Joachim; Krause, Johannes (2015). „Mitochondrial Genomes of Giant Deers Suggest their Late Survival in Central Europe“. Scientific Reports. 5 (10853): 10853. Bibcode:2015NatSR...510853I. doi:10.1038/srep10853. PMC 4459102. PMID 26052672.

[Van_der_Made_2019-6] Van der Made, Jan (2019). „The dwarfed 'giant deer' Megaloceros matritensis n.sp. from the Middle Pleistocene of Madrid - A descendant of M. savini and contemporary to M. giganteus“. Quaternary International. 520: 110–139. Bibcode:2019QuInt.520..110V. doi:10.1016/j.quaint.2018.06.006. S2CID 133792579.

[Phee-7] R. D. E. Mc Phee, Extinctions in Near Time: Causes, Contexts, and Consequences p. 262

[Geist-8] Geist, V. (1998). „Megaloceros: the ice age giant and its living relatives“. Deer of the World: Their Evolution, Behaviour, and Ecology. Stackpole Books. ISBN .