Geltonosios karštligės vakcina

Geltonosios karštligės vakcina – tai skiepas, skirtas apsaugoti nuo susirgimo geltonąja karštlige. Geltonoji karštligė – tai virusinė infekcija, pasitaikanti Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Maždaug 99 % paskiepytųjų per vieną mėnesį po skiepijimo įgauna imunitetą, kuris (manoma) išlieka visą gyvenimą. Vakciną galima naudoti siekiant išvengti ligos protrūkių. Vakcina leidžiama arba .

Rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja įtraukti šią vakciną į visose šalyse, kuriose liga pasitaiko dažnai. Skiepyti rekomenduojama nuo devynių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikius. Taip pat patartina skiepyti asmenis, keliaujančius į sritis, kur pasitaiko liga. Paprastai po pirmojo skiepijimo papildomų vakcinos dozių skirti nereikia.

Saugumas

Geltonosios karštligės vakcina iš esmės saugi, taip pat ir asmenims, turintiems ŽIV infekciją. Gali pasireikšti šis lengvas pašalinis poveikis: galvos skausmas, raumenų skausmas, skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas, bėrimas ir kiti. Sunkių alergijų pasireiškia maždaug aštuoniais atvejais iš milijono dozių, sunkių neurologinių problemų – maždaug keturiais atvejais iš milijono dozių, o – maždaug trimis atvejais iš milijono dozių. Atrodo, kad šia vakcina skiepytis saugu nėštumo laikotarpiu, todėl ji rekomenduojama nėščiosioms, kurioms kyla pavojus užsikrėsti. Negalima skiepyti asmenų, kurių imuniteto funkcija labai nusilpusi.

Istorija, visuomenė ir kultūra

Geltonosios karštligės vakcina pradėta naudoti 1938 m. Ši vakcina įtraukta į , kurį sudaro svarbiausi pagrindinės vaistai. 2014 m. duomenimis vienos dozės didmeninė kaina buvo 4,30–21,30 JAV dolerių. Jungtinėse Amerikos Valstijose šiai vakcinai kasmet išleidžiama apie 50–100 JAV dolerių. Vakcina pagaminta iš susilpnintų geltonosios karštligės virusų.

Nuorodos

1. „Vaccines and vaccination against yellow fever. WHO position paper -- June 2013“ (PDF). Releve epidemiologique hebdomadaire / Section d'hygiene du Secretariat de la Societe des Nations = Weekly epidemiological record / Health Section of the Secretariat of the League of Nations. 88 (27): 269–83. 5 July 2013. PMID 23909008.
2. Staples, JE; Bocchini JA, Jr; Rubin, L; Fischer, M; Centers for Disease Control and Prevention, (CDC) (19 June 2015). „Yellow Fever Vaccine Booster Doses: Recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices, 2015“. MMWR. Morbidity and mortality weekly report. 64 (23): 647–50. PMID 26086636.
3. „Yellow Fever Vaccine“. CDC. 2011 m. gruodžio 13 d. Nuoroda tikrinta 15 December 2015.
4. Norrby E (2007 m. lapkričio mėn.). „Yellow fever and Max Theiler: the only Nobel Prize for a virus vaccine“. J. Exp. Med. 204 (12): 2779–84. doi:10.1084/jem.20072290. PMC 2118520. PMID 18039952.
5. „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. 2013 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 22 April 2014.
6. „Vaccine, Yellow Fever“. International Drug Price Indicator Guide. Nuoroda tikrinta 6 December 2015.
7. Hamilton, Richart (2015). Tarascon Pocket Pharmacopoeia 2015 Deluxe Lab-Coat Edition. Jones & Bartlett Learning. p. 318. ISBN .