Geležinkelių transportas Estijoje

Geležinkelių transportas Estijoje yra sudarytas iš 1200 km geležinkelių linijos, iš kurių 900 km naudojami viešajam transportui. Didžiąją dalį Estijos geležinkelių tinklo infrastruktūros valdo valstybė.

Balti jaam (vertimas pažodžiui Baltijos stotis) – pagrindinė keleivių stotis Estijoje, Taline.

Stadler FLIRT traukinys Keila stotyje.

Visi viešieji geležinkeliai Estijoje yra 1520 mm (rusiškoji vėžė), tokie patys kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 1520 mm vėžės Estijoje taip pat yra suderinamos su Suomijos 1524 mm vėže.

Tinklas

Traukinys judantis iš Sauės geležinkelio stoties

• Bendras ilgis: apie 1200 km, iš kurių 900 km naudojama viešai
• Vėžė: 1520 mm rusiškoje vėžė
• Elektrifikuota: 133 km.

Estijos geležinkelių tinklą valdo valstybinė įmonė „Eesti Raudtee“ ir privati kompanija „Edelaraudtee Infrastruktuuri AS“.

Pagrindinės linijos

Geležinkelių linijos, 2015 m.

Priklauso „Eesti Raudtee“:

• Talinas–Tapa–Narva, 209,6 km. Linija buvo užbaigta 1870 m. Ši linija buvo dalis Rusijos imperijos tinklo, jungusio Paldiskį su Sankt Peterburgu per Taliną ir Narvą.
• Talinas–Keila–Paldiskis, 47,7 km. Keleivių traukinius valdo kompanija „Elron“.
• Keila–, 24,4 km.
• Tapa–Tartu, 112,5 km. Užbaigta 1877 m.
• Tartu–Valga, 82,5 km. Užbaigta 1887 m. Tarptautinė jungtis tarp Valgos Estijoje ir Valkos Latvijoje.
• Tartu–, 83,5 km. Pastatyta tarp 1929 ir 1931 m.
• Valga–Pečoris, 91,5 km. Dalis Ryga–Pskovas geležinkelio, atidaryto 1889 m.

Priklauso „Edelaraudtee Infrastruktuuri AS“:

• Talinas–Lelė–Pernu–(Meisakiula), 141,4 km.
• Lelle–Viljandis, 78,7 km.

Jungtys su kaimyninėmis šalimis

Kasdieniniai traukiniai kursuoja tarp Talino ir Maskvos (naktinis traukinys; kelionė trunka apie 15 valandų) per Sankt Peterburgą.

2016 m. vasarą trys kasdien kursuojantys traukinai sujungia Rygą (Latvija) su Valga (Estija).

Planuojama sukurti greitąją liniją tarp Talino ir Rygos (tęsiasi iki Lenkijos), Rail Baltica, numatoma, jog ji veiks 2020 m.

Taip pat skaitykite

• Estijos transportas

Šaltiniai

1. . Suarchyvuotas originalas 2017-03-29. Nuoroda tikrinta 2008-12-09.
2. „About Estonian Railways: Corporate information: History“. Eesti Raudtee. Nuoroda tikrinta 2008-12-10.

Nuorodos

Vikiteka: Geležinkelių transportas Estijoje – vaizdinė ir garsinė medžiaga