Geinys

Geinys (geinė, geinis) – drevinės bitininkystės įrenginys, skirtas lipti į medį ir taip pasiekti drevę, kurioje gyvena bitės.

Drevininkas, su geiniu įlipęs į medį. XX a. pr. iliustracija

Įrenginį sudaro kadaginis, ąžuolinis ar beržinis 17–25 cm ilgio blokelis, vadinamasis kumaragis, su kabliu, 32–70 m ilgio pinta kanapinė virvė su 0,5 m ilgio medine sėdyne (baronka). Drevininkas apjuosia medį geinio virve, ant kurios jau padarytas mazgas su kilpa kojai įkišti, paskui aukščiau daro kitą mazgą su kilpa antrajai kojai. Atleidęs apatinį mazgą dar aukščiau daro trečią ir t. t., kol pasiekia drevę. Užkopęs į reikiamą aukštį, drevininkas prie medžio ar storesnės šakos pritvirtina blokelį ir per jį permeta laisvąjį virvės galą. Traukdamas per blokelį permestą virvę, medaus kopinėtojas gali kilnotis aukštyn ir žemyn. Baigęs kopinėti medų ir nusileidęs žemyn bitininkas patraukia ant kablio pasvertą virvę ir atleidžia nuo šakos blokelį.

Žodis geinỹs etimologiškai gretinamas su gija, latv. dzija, serb. жи̏ца, ček. žižica, skr. ज्या = IAST: jyā (‘siūlas, gija’).

Šaltiniai

1. Geinys, llbm.lt
2. Vacys Milius. Geinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
3. Топоров В. Н., Прусский язык. Словарь, Москва, Наука: 1979 (E–H), p. 238–241.