Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
- Apie kaimą žr. Gegužkalnis (kaimas).
| Gegužkalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gegužkalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Šilalės rajonas | ||
| Seniūnija | Upynos seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 31 x 10 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
Gegužkalnis arba Gegužių piliakalnis (A705 P) – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Gegužių kaime, netoli Lingių ežero.
Piliakalnis
Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.
Tyrimai
XX a. pr. žvalgomuosius tyrimus atliko Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.
Istorija
Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
 | Rubaičių piliakalnis 21 km Padievyčio piliakalnis 18 km | Medvėgalis 19 km Pilių piliakalnis 11 km | Papilių piliakalnis 22 km Plūsčių piliakalnis 17 km | | |||||||
| Rubinavo piliakalnis 22 km |
| Gudelių piliakalnis 13 km | |||||||||
| Pagramančio piliakalnis 20 km | Batakių piliakalnis 15 km | Ivangėnų piliakalniai 10,5 km Simėnų piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai
- . Gegužkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 487 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
Nuorodos
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris