Gegė

Šis straipsnis apie Lietuvos upę. Apie ežerą Pagėgių savivaldybėje skaitykite straipsnyje Gėgė (ežeras).

Gėgė
Gėgė nuo tilto kelyje    Pagėgiai–Plaušvariai
Ilgis	24,9 km
Nuolydis	12 cm/km
Baseino plotas	445,4 km²
Vidutinis debitas	4,67 m³/s
Ištakos	Velnežeris
Žiotys	Rusnė (upė)
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Gėgė

Gėgė – upė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Nemuno deltoje, Nemuno šakos Rusnės deš. intakas.

Gėgė išteka iš Velnežerio ežero, esančio 2 km į pietus nuo Pagėgių, ir teka ta pačia kryptimi, kaip ir Rusnė, į šiaurės vakarus; atstumas tarp upių nuo 1 iki 3 km. Gėgė teka pro Nausėdžius, Vičius, Kucius, Šilgalius ir ties Berštininkais pasuka į vakarus, teka pro Plaškius ir ties įteka į Rusnę, 38 km nuo Nemuno žiočių. Upės vaga labai vingiuota ir tik tarp Šilgalių ir Plaškių reguliuota. Per didelius potvynius Gėgę užlieja Rusnės vanduo.

Patvinusi Gėgė (į Nemuno pusę)

Visas Gėgės plotas – 110,5 ha, vagos plotis 6–15 m, prie žiočių – 50 m, gylis 1,2-1,8 m, vidutinis nuolydis 0,12 m/km, srovės greitis 0,1 m/s, vidutinis nuolydis 19 cm/km.

Gėgės baseinas yra labai kanalizuotas; jame daug salpinių ežerėlių. Tarp jų net 19 didesnių kaip 0,5 ha. Didžiausi Velnežeris (Pagėgių ež., 33 ha) ir Kurmežeris (8 ha).

Gėgė mėgiama žvejų mėgėjų. Ji turtinga lydekų, ešerių, raudžių, kuojų, plakių ir kt. žuvų.

Intakai:

• kairysis – Užlenkė (nuo žiočių 20,2 km)
• dešinysis – Kamona (8,9), Vilka (14,9), G-4 (17,5).

Pavadinimo kilmė

Upėvardžio kilmė neaiški. Vienas iš siūlymų nuo žodžio gėgė („gegutė“), kitas – nuo gegis („miškas, gojus“).

Šaltiniai

1. Gėgė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 483 psl.
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.