Garsumas

Garsumas, arba garso galia – fizikinis dydis išreiškiamas energija, kuri pernešama per tam tikrą laiko vienetą. Garsumas apibūdinamas kaip klausos organų suvokiamo garso pojūtis. Šis dydis yra subjektyvi garso charakteristika, susijusi su objektyvia jo charakteristika - stipriu.

${\displaystyle P=I\cdot S}$

Čia

I - garso stipris;

P - garso galia (garsumas);

S - paviršiaus plotas.

Garsumo matavimo vienetas

Garsumo matavimo vienetas vadinamas belu (sutrumpintai žymimas B), pagerbiant amerikiečių išradėją Aleksandrą Grehemą Belą. Praktikoje dažniau vartojamas dešimt kartų mažesnis vienetas - decibelas: 1 dB = 0,1 B. Garso stiprio ir garsumo sąryšis buvo nustatytas pasirinkus pavyzdžiu 1000 Hz dažnio garsą. Sutarta girdos slenksčio garsumą (kai garso stipris lygus 10^-12W/m²) laikyti lygiu nuliui. Sudarant garsumo skalę, buvo daryta prielaida, kad, garso stipriui padidėjus 10 kartų, garsumas padidėja 10 dB. Garso stiprio intervalą nuo girdos iki skausmo slenksčio atitiko 0 - 130 dB garsumo intervalas. Garso stiprio ir garsumo atitiktis, kai garso dažnis 1000 Hz:

Garsas	Garso stipris, W/m²	Garsumas, dB
Girdos slenkstis	10^-12	0
Kvėpavimo garsas	10^-11	10
Kišeninio laikrodžio tiksėjimas	10^-10	20
Lapų čežėjimas	10^-9	30
Šnabždesys	10^-8	40
Įprasta kalba	10^-7	50
Vidutinio garsumo kalba	10^-6	60
Garsi kalba	10^-5	70
Gatvės triukšmas	10^-4	80
Gamyklos cecho triukšmas	10^-3	90
Diskotekos triukšmas	10^-2	100
Pneumatinio kūjo triukšmas	10^-1	110
Kūjinio perforatoriaus triukšmas	1	120
Reaktyvinis variklis	10	130
Teslos išlydžio triukšmas / 10 milijonų voltų	100	140

Garso stiprio ir garsumo priklausomybė nėra tiesinė, pavyzdžiui, garso stipriui padidėjus tris kartus, garsumas nepatrigubėja. Garsumas mažėja lėčiau negu garso stipris. Garso stipris didėja pagal geometrinę progresiją, o žmogaus suvokiamas garsumas - tik pagal aritmetinę progresiją (taip vadinamasis ).

Taip pat skaitykite

• Garsas
• Garso stipris
• Garso banga
• Garso greitis

Nuorodos

• Garso skaičiuotuvas
• Akustinių dydžių sąryšiai – pdf