Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gandzi (Gardzės) tibetiečių autonominė prefektūra (kin. 甘孜藏族自治州, pinyin: Gānzī Zàngzú Zìzhìzhōu; tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་ = Kardzé Börik Rangkyongkhül) – autonominė prefektūra Kinijos Sičuano provincijoje. Prefektūros plotas 151 078 km². Iš 880 tūkst. gyventojų tibetiečiai sudaro 78 %. Prefektūros administracinis centras – .

Gandzi tibetiečių autonominė prefektūra kin. 甘孜藏族自治州 tibet. དཀར་མཛེས་བོད་རིགས་རང་སྐྱོང་ཁུལ་


Valstybė	Kinija
Provincija	Sičuanas
Administracinis centras
Apskričių skaičius	18

Gyventojų ()	880 000
Plotas	151 078 km²
Tankumas ()	6 žm./km²

Geografija

Visa prefektūros teritorija priklauso Tibeto plynaukštei. Per ją iš šiaurės į pietus teka trys didelės upės. Rytinėje dalyje yra , kurios baseine yra Danbos, Kangdingo ir Ludingo savivaldybės. Prefektūros viduriu teka Jalongas, o prefektūros vakarinis pakraštys sutampa su Jangdzės slėniu.

Gandzi prefektūra užima istorinio Khamo regiono rytinę dalį.

Istorija

Viduramžiais prefektūros teritorijoje egzistavo Čaklos, Dergės, Litango, Batango, Sertaro, Horpų ir kitos karalystės. Kuomet Čingų imperija nugalėjo , 1724 m. Tibetas buvo padalintas. Taip būsimosios Gandzi prefektūros teritorijos buvo priskirtos administruoti Sičuano provincijai. XX a. pradžioje jos priskirtos provincijai.

Po Sinhajaus revoliucijos prasidėjus Kinijos dezintegracijai, Tibetas tapo de facto nepriklausomas, o Gandzės teritorijos – susidūrimų tarp Tibeto ir Kinijos lauku. 1930 m. Tibeto armija užėmė regioną, tačiau 1932 m. jis sugrįžo į rankas kinų karo vadams.

1950 m. teritorija prijungta prie Kinijos Liaudies Respublikos ir Sičuano. 1955 m. suformuota autonominė prefektūra.

Savivaldybės

Prefektūrą sudaro 1 miestas ir 17 apskričių:

#	Pavadinimas	Kiniškai	Pinyin	Tibetietiškai	Wylie	Gyventojų (2010 m.)	Plotas (km²)	Tankumas (/km²)

1		康定市	Kāngdìng Shì	དར་མདོ་གྲོང་ཁྱེར་	dar mdo grong khyer	130,142	11,486	11.33
2		泸定县	Lúdìng Xiàn	ལྕགས་ཟམ་རྫོང་	lcags zam rdzong	83,386	2,165	38.51
3		丹巴县	Dānbā Xiàn	རོང་བྲག་རྫོང་	rong brag rdzong	59,696	4,656	12.82
4	Dziulongas	九龙县	Jiǔlóng Xiàn	བརྒྱད་ཟུར་རྫོང་	brgyad zur rdzong	62,133	6,766	9.18
5		雅江县	Yǎjiāng Xiàn	ཉག་ཆུ་རྫོང་	nyag chu rdzong	50,225	7,558	6.64
6	(Daofu)	道孚县	Dàofú Xiàn	རྟ་འུ་རྫོང་	rta 'u rdzong	55,396	7,053	7.85
7		炉霍县	Lúhuò Xiàn	བྲག་འགོ་རྫོང་	brag 'go rdzong	46,558	4,601	10.11
8		甘孜县	Gānzī Xiàn	དཀར་མཛེས་རྫོང་	dkar mdzes rdzong	68,523	7,303	9.38
9		新龙县	Xīnlóng Xiàn	ཉག་རོང་རྫོང་	nyag rong rdzong	50,393	8,570	5.88
10		德格县	Dégé Xiàn	སྡེ་དགེ་རྫོང་	sde dge rdzong	81,503	11,025	7.39
11		白玉县	Báiyù Xiàn	དཔལ་ཡུལ་རྫོང་	dpal yul rdzong	56,290	10,386	5.41
12		石渠县	Shíqú Xiàn	སེར་ཤུལ་རྫོང་	ser shul rdzong	80,834	24,944	3.24
13		色达县	Sèdá Xiàn	གསེར་ཐར་རྫོང་	gser thar rdzong	58,606	9,332	6.28
14		理塘县	Lǐtáng Xiàn	ལི་ཐང་རྫོང་	li thang rdzong	69,046	13,677	5.04
15	Batangas	巴塘县	Bātáng Xiàn	འབའ་ཐང་རྫོང་	'ba' thang rdzong	48,649	7,852	6.19
16		乡城县	Xiāngchéng Xiàn	ཕྱག་འཕྲེང་རྫོང་	phyag 'phreng rdzong	33,170	5,016	6.61
17		稻城县	Dàochéng Xiàn	འདབ་པ་རྫོང་	'dab pa rdzong	31,113	7,323	4.24
18		得荣县	Déróng Xiàn	སྡེ་རོང་རྫོང་	sde rong rdzong	26,209	2,916	8.98

Tautinė sudėtis

tibetiečiai – 78,37 %
haniai – 18,24 %
i – 2,56 %
– 0,32 %
hujai – 0,24 %

Prefektūroje yra didelė lingvistinė įvairovė. Čia vartojamos tibetiečių ir kalbos. Svarbiausios čiangų kalbos yra guičiongų (), muya (), giarongų (), pietinių pumių (Dziulongas), žabų (), horpų (), čiueju () ir kt.