Gamtos stichija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Stichinė nelaimė – gamtiniai įvykiai (pvz., ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, nuošliaužos), kurie pakenkia žmonių veiklai.

Pinatubo ugnikalnio išsiveržimas, 1991 m.

Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to kaip visuomenė reaguos į . Tai galima suprasti kaip formuluotę: stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas gamtos yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties (pvz., žaibas gąsdina tik mažą vietovę, o smūginiai įvykiai gali sunaikinti civilizaciją).

Gamtos stichijų sąrašas:

Sniego griūtis Jutoje, Timpanogos kalnas

• Geologinės:
  • , lavinos (Velingtono lavina 1910 m., Blono lavina 1954 m.);
  • Žemės drebėjimai (Indijos vandenyne 2004 m., Kašmyras 2005 m.);
  • Nuošliaužos;
  • Smegduobės;
  • Ugnikalnių išsiveržimai (Vezuvijaus išsiveržimas 1631 m.).

Limpopo upė, pietiniame , per 2000 m. Mozambiko potvynį

• Hidrologinės:
  • Potvyniai (Didysis potvynis 1993 m., Mozambiko potvynis 2000 m.);
  • Sūkuriai (Moskstraumeno sūkurys prie Norvegijos);
  • Stovinčiosios bangos;
  • cunamiai (didžiausias 524 metrų aukščio užfiksuotas netoli Aliaskos).

Jaunas jautukas po pūgos, kovas 1966 m.

• Klimatinės:
  • Pūgos (Didžioji pūga 1888 m.);
  • Sausros (Indijoje 1900 m., Kinijoje 1928-30 m.);
  • Taifūnai;
  • Ledynmetis;
  • Tornadai.