Galšia (upė)

Galšia
Vandens malūnas ant Galšios Alšėnuose
Ilgis	60 km
Baseino plotas	311 km²
Vidutinis debitas	2,3 m³/s
Ištakos	Liudvikauščynos apylinkės
Žiotys	Beržūna
Šalys	Gudija
Vikiteka	Galšia

Galšia arba Alšia (blrs. Альшанка, Гальшанка, rus. Ольшанка) dar vadinama Višnevka, Žygianka, Luska (Вішнёўка, Жыгянка, Луска) – upė Gudijoje, Minsko ir Gardino srityse; Beržūnos dešinysis intakas (Nemuno baseinas).

Prasideda Ašmenos rajone, Liudvikauščynos kaimo apylinkėse. Teka pietvakarinėmis Ašmenos aukštumos pašlaitėmis. Suteka su Beržūna ties Neravų (Niarovų) kaimu. Upės vidutinis nuolydis 1,5 m/km. Slėnis ryškus, salpa iš abiejų pusių, labiausiai išreikšta aukštupyje ir žemupyje, 100–200 m pločio. Krantai žemi. Aukštupyje ir žemupyje teka pro durpynus.

Didžiausi intakai: Klimokas ir Gastokas (dešinieji).

Svarbiausios gyvenvietės prie Galšios: Alšėnai, Vyšniavas (miesteliai), Vaišnoriškės, Drahlevcai, , Dzesiatnikai, Linkos, Doržnės.

Upėvardžio etimologija neaiški. Kazimieras Būga kildino iš ide. *el-, *ol- „tekėti, tižti“, kur š (ide. ḱ) yra determinantas. Plg. blrs. алёс „liūnas, raistas, klampynė“, blrs. альса „durpinga pelkė“, lenk. ols „pelkių miškelis“.

Šaltiniai

• Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т.1: А – Аршын / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў і інш – Мн.: БелЭн, 1996. – Т. 1. – С. 289. – 552 с. – 10 000 экз. – (т.1).

1. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas 2017-02-27 iš Wayback Machine projekto.
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.