Galų-italų kalbos

Galų-italų kalbos
Paplitimas	Italija, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Prancūzija
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Italikų kalbos Romanų kalbos Vakarų romanų kalbos Šiaurės italų kalbos Galų–italų kalbos

Galų–italų kalbos (it. lingue gallo-italiche) – artimos šiaurės italų pogrupio kalbos ar tarmės.

Galų–italų kalbos

Galų–italų kal̃bos yra Apenino pusiasalio galų lotynų kalbõs tęsinys, ši lotynų kalbos atmaina išsivystė ant keltų kalbų substrato. Galų–italų kalbų formavimuisi padarė įtaką germanų kalbos – ir langobardų. Daug ypatybių galų–italų kalbas jungia su galų–romanų kalbomis.

Tarp galų–italų kalbų nėra griežtų ribų, jas skiria pereinamųjų tarmių ruožai, šioms tarmėms būdingi dviejų, trijų ar net keturių kaimyninių kalbų bruožai.

Galų–italų grupei priklauso ligūrų, lombardų, pjemontiečių ir kalbos:

• ligūrų kalba:
  • (įtraukiant , tarmes);
  • vakarų ligūrų kalba;
  • ;
  • ;
  • ;
  • ;
• lombardų kalba:
  • :
    • ;
    • ;
  • ;
• pjemontiečių kalba:
  • ;
  • ;
  • ;
  • ;
  • ;
  • ;
• :
  • :
    • ;
    • ;
  • .
• ;
• .

Išnašos

1. Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. p. 26. ISBN .
2. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. p. 92. ISBN .
3. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. p. 96. ISBN .
4. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. p. 95. ISBN .
5. Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. p. 94. ISBN .
6. Hull G. (2017). The Linguistic Unity of Northern Italy and Rhaetia: Historical Grammar of the Padanian Language: Introduction, Phonology (Volume One). Sydney: Beta Crucis Editions. p. 656. ISBN .