Gailioji dilgėlė

Urtica urens
Gailioji dilgėlė (Urtica urens)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Eilė: Dilgėliečiai ( Urticales) Šeima: Dilgėliniai ( Urticaceae) Gentis: Dilgėlė ( Urtica) Rūšis: Gailioji dilgėlė ( Urtica urens)

Gailioji dilgėlė (Urtica urens) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos, dilgėlių (Urtica) genties augalas.

Vienmetis, 25-40 cm aukščio augalas, visas apaugęs smailiais ir trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Palietus dilgėlę, plaukeliai įsminga į odą, nulūžta ir į žaizdelę patenka lašelis. Rūgštis žaizdą graužia. Todėl nusidilginus oda parausta, ją niežti ir degina. Šaknis nedidelė, liemeninė. Stiebas status, keturbriaunis, gausiai šakotas ir lapuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, viršūnė apybukė. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai iš 4 balsvai žalių apyžiedžio lapelių ir 4 kuokelių, piesteliniai iš 4 žalių apyžiedžio lapelių ir 1 piestelės. Augalai vienanamiai, t. y. šluotelės pavidalo žiedynuose yra abiejų lyčių žiedai. Vaisius – mažas, pilkšvas, kiaušiniškas kaulavaisis. Vienas augalas subrandina 100–1300 ir daugiau sėklų. Jos geriausiai sudygsta peržiemojusios.

Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Anksčiau buvo dažna piktžolė. Auga visoje Lietuvoje šiukšlynuose, soduose, daržuose, patvoriuose. Lapus galima vartoti maistui. Augalas vaistinis.

Šaltiniai

• Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 8 psl.

1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 60

Vikiteka: Gailioji dilgėlė – vaizdinė ir garsinė medžiaga