Frinė stoja prieš AreopagąMenininkas Žanas Leonas ŽeromasMetai 1861Meno kryptis NeoklasikaMedžiagos technika Aliejus dro

Frinė stoja prieš Areopagą

Menininkas	Žanas Leonas Žeromas
Metai	1861
Meno kryptis	Neoklasika
Medžiagos, technika	Aliejus, drobė
Matmenys	80,5 cm × 128 cm
Miestas (vieta)	Hamburgas
Muziejus	Hamburgo dailės galerija

Frinė stoja prieš Areopagą (pranc. Phryne devant l'Areopage) – Žano Leono Žeromo paveikslas tapytas 1861 m. Motyvą įkvėpė Knido Afroditė. Tais pačiais metais paveikslas buvo priimtas į prestižinį akademistinį . Tačiau ten susilaukė kritikos dėl lėkšto istorinio įvykio perteikimo bei perdėto kūno erotizavimo.

Paveiksle vaizduojama legendinė hetera Frinė, kuri šventvagiškai pažeidė Eleusino misterijų viešąją tvarką ir buvo pasmerkta mirčiai. Šventės metu ji pasileidus plaukus nuoga brido į jūrą. Areopagų teisme buvo nagrinėjamas jos bedieviškumas. Jos gynėjas buvo ją įsimylėjęs, todėl darė viską, ką galėjo. Ji buvo išteisinta, kuomet buvo apnuoginta jos krūtinė ir atskleistas jos grožis tam, kad sukeltų teisėjų pasigailėjimą. Vieni teigia, kad apnuoginimas buvo dramatizuotas. Kiti teigia, kad išteisinimo eiga įtikinama ir įprasta.

Išnašos

Ackerman, Gerald M. (1986). The Life and Work of Jean-Léon Gérôme: with a Catalogue Raisonné. London; New York: Sotheby's Publications. p. 25. ISBN .
„Hamburger Kunsthalle“. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.
C. D. Yonge (1854). „Athenaeus: The Deipnosophists“. Nuoroda tikrinta 4 March 2017.{{}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list ()
Cooper, Craig (1995). „Hyperides and the trial of Phryne“. Phoenix. 49 (4): 303–318. doi:10.2307/1088883. JSTOR 1088883.
Havelock, Christine Mitchell (2010). The Aphrodite of Knidos and Her Successors: A Historical Review of the Female Nude in Greek Art. Ann Arbor: The University of Michigan Press. p. 45. ISBN .

[1] Ackerman, Gerald M. (1986). The Life and Work of Jean-Léon Gérôme: with a Catalogue Raisonné. London; New York: Sotheby's Publications. p. 25. ISBN .

[H-2] „Hamburger Kunsthalle“. Nuoroda tikrinta 2021-01-20.

[3] C. D. Yonge (1854). „Athenaeus: The Deipnosophists“. Nuoroda tikrinta 4 March 2017.{{}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list ()

[cooper-4] Cooper, Craig (1995). „Hyperides and the trial of Phryne“. Phoenix. 49 (4): 303–318. doi:10.2307/1088883. JSTOR 1088883.

[havelock2-5] Havelock, Christine Mitchell (2010). The Aphrodite of Knidos and Her Successors: A Historical Review of the Female Nude in Greek Art. Ann Arbor: The University of Michigan Press. p. 45. ISBN .