Franko provansalų tarmė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Franko provansalų kalba (Franco-Provençal, patouès)
Kalbama	Italija, Šveicarija, Prancūzija
Kalbančiųjų skaičius	Gimtoji 113 400
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	Potencialiai nykstanti kalba: Italija nykstanti kalba: Šveicarija, Prancūzija
Kilmė	indoeuropiečių  italikų   romanų    Vakarų     Galų romanų      Oïl       Franko provansalų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	saugoma statuto Aostos slėnio autonominiame regione
Kalbos kodai
ISO 639-2	roa
ISO 639-3	frp

Frankoprovansalų tarmė arba Arpitanų tarmė (patouès, arpitano, patoa; pranc. francoprovençal) – romanų kalba, turinti keletą atskirų tarmių, sudarančių kalbinį porūšį, besiskiriantį nuo prancūzų ir oksitanų kalbų. Terminą XIX a. sukūrė G. I. Askolis: kalba turi prancūzų ir provansiečių kalbų bruožų, tačiau nė vienai jų nepriklauso. Tačiau šis terminas kelia šiokį tokį nepasitenkinimą ir vis labiau populiarėja neologizmas „arpitanas“.

Mūsų dienomis didžioji dalis frankoprovansalų tarmės vartotojų gyvena Aostos slėnio autonominiame regione Italijoje. Kalba taip pat vartojama Turino provincijos Alpių slėniuose, dviejuose atskirtuose Fodžijos provincijos miesteliuose ir Šveicarijos Romandijos regiono kaimo vietovėse. Prancūzijoje ji turi regioninės kalbos statusą ir yra viena iš didžiųjų Prancūzijos romanų kalbų, nors ir nėra plačiai vartojama. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje pastebimas atgimstantis susidomėjimas regioninėmis kalbomis. Organizacijos bando išsaugoti jas per kultūrinius renginius, švietimą, akademinius tyrinėjimus ir spaudą.

Kalbos vartotojų skaičius sparčiai krenta. Pasak UNESCO (1995 m.), frankoprovansalų tarmė yra „potencialiai nykstanti kalba Italijoje“ bei „nykstanti kalba“ Šveicarijoje ir Prancūzijoje.

Nuorodos

•  Duomenys apie kodu „frp“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Wikipedia

Vikipedija Frankoprovansalų tarmė