Fosa (statinys)

Šis straipsnis apie gynybinį statinį. Apie gyvūną skaitykite straipsnyje Fosa.

Fosa (pranc. fossé) – gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją. Skerspjūvis gali būti stačiakampis, trapecinis, trikampis. Fosa gali būti sausa ar užpilta vandeniu.

Kauno pilies fosa po 2011 m. rekonstrukcijos

VII Kauno fortas. Užlieta fosa

Romėnų fosos

Romėnų karinių įtvirtinimų fosos skirdavosi skerspjūviu:

• fossa fastigata – vienas dažniausių variantų, paprastai V skerspjūvio. Tokio griovio dugne paprastai rasdavo siaurą griovelį, kuris galėjo būti skirtas lietaus vandeniui nutekėti arba kaip kasamo griovio dugno elementas, susidarantis iškasant žemių likučius iš griovio dugno kastuvu stačiu galu.
• cippus – skerspjūvis W formos. Toks profilis galėjo būti iš anksto suprojektuotas arba anksčiau iškastos V profilio fosos perkasimo kiek kitu kampu rezultatas.
• fossa punica – fosos su V profiliu variantas: tolimasis šlaitas, artimesnis link priešo beveik vertikalus, o šlaitas link gynėjų – labai lėkštas. Tokios fosos būdavo įrengiamos kaip tolimiausias fosų žiedas, jei įtvirtinimus supdavo kelios fosos. Tokios fosos būdavo savotiški spąstai žmonėms. Į fosą įkritęs ar įšokęs žmogus, norėdamas lipti stačiu išoriniu šlaitu atsukdavo nugarą gynėjams. Taip jis tapdavo lengvu taikiniu akstininkams. Artimasis šlaitas būdavo lėkštas, manoma, dėl dviejų priežasčių: (a) gynėjams leido matyti fosą iki dugno ir apšaudyti joje esančius priešus, (b) viliojo atakuojančius lėkštumu ir atrodančiu šturmo lengvumu.

Tvirtovės ir legionų žygio fortai galėjo būti apsupti įvairiu griovių skaičiumi (nuo 1 iki keleto), priklausomai nuo vietinių sąlygų. Skirtingi šonai galėdavo turėti skirtingą fosų skaičių. Vidutinis vienos fosos plotis būdavo nuo 2 iki 6 m, gylis – nuo 1,2 iki 3 m. Fosų žiedo plotį ribojo nuotolis, kurį gynėjai efektyviai nusviesdavo akstis nuo pylimo.

Nuorodos

• Roman Military Glossary 2007-12-09 iš Wayback Machine projekto.