Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Skandinavų mitologijoje Forsetis („pirmininkas“) – teisingumo, taikos ir santarvės dievas. Asų grupės dievas, Baldro ir Nanos sūnus. Buveinė , kurios vardas reiškia „šviečiantis“. Pavadinimas kilo nuo menės sidabrinių lubų bei auksinių kolonų, kurių šviesą buvo galima matyti iš didelio atstumo.

Forsetis buvo laikomas išmintingiausiu ir labiausiai iškalbingu Asgardo dievu. Buvo savo draugo karo dievo Tiro priešingybė. Šis labiau buvo linkęs į kraštutinumus. Kaip taikos dievas Forsetis dalyvavo sprendžiant ginčus bei, kaip ir jo tėvas Baldras, mėgo taiką ir ramybę. Neminimas dalyvavęs ragnaroko kovose, manoma, kadangi buvo taikos dievas.

Forsečio garbinimo vieta . Pagal legendą, dvylika asegeirų arba senolių klajojo po Skandinaviją siekdami surinkti visus įstatymus ir sujungti juos į vieną, kad įsivyrautų amžina visus vienijanti taika.

Buvo teigiama, kad jie surinko visus įstatymus ir išsiruošė į jūros kelionę į nuošalią vietą, kur galėtų aptarti sujungimo procesą. Tačiau keliautojus užklupo audra, jie meldė dievo Forsečio pagalbos, kad išgelbėtų nuo pražūties. Vėliau pastebėjo 13 keleivį, kuris pasirodė laive ir saugiai nuplukdė į negyvenamą žemę. Kaip manoma, pats Forsetis buvo tryliktasis, kuris pravėrė žemę ir iš jos pasirodė šaltinis. Dievas padėjo sujungti surinktus įstatymus ir staiga pradingo.

Toji sala tapo Forsečio kulto vieta, o šaltinis – šventąja vieta. Salos niekas nedrįso užpulti. Saloje buvo rengiami visi didžiausi susirinkimai. Ginčai buvo sprendžiami dienos metu, ne žiemą.

Vikiteka: Forsetis – vaizdinė ir garsinė medžiaga