Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH FF Originalus pavadinimasFlugzeugbau Friedrichshafen GmbH FF Buvusi formaRibotos atsako

Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH (FF)
Originalus pavadinimas	Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH (FF)
Buvusi forma	Ribotos atsakomybės akcinė bendrovė (vok. Gesellschaft mit beschränkter Haftung)
Pramonė	Aviacija
Perėmėjas (-ai)
Įkurta	1912 m. birželio 17 d.
Uždaryta	1923 m.
Centrinė būstinė	, Vokietija
Svarbiausi darbuotojai	Karl Gehlen (vyr. inžinierius)
Darbuotojų	3240 (1918 m.)

Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH, sutrumpintai Friedrichshafen arba FF, buvo Vokietijos aviacijos pramonės įmonė, Pirmojo pasaulinio karo metais gaminusi įvairius didelius bombonešius ir hidroplanus.

Istorija

Įmonė buvo įkurta 1912 m. birželio mėn. 17 d., Frydrichshafene prie Bodeno ežero. Įmonės įkūrėjas – vokiečių verslininkas ir aviatorius Teodoras Koberis (vok. Theodor Kober), aksčiau dirbęs „Zeppelin“ įmonėje. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė 372 000 reichsmarkių.ℳ (2020 m. kainomis tai būtų apie 2,1 mln. eurų).

Dalį kapitalo įmonei suteikė grafas Ferdinandas von Ceppelinas. Gamybai jis taip pat suteikė patalpas – dirižablio angarą (vok. Zeppelinhalle) mieste. Pasibaigus karui įmonė atidarė filialą Varnemiundėje ir hidroplanų gamybos įmonę Viurtenburgo žemės Weingarten mieste.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje FF dirbo 3240 darbuotojų.

Orlaivių konstravimas ir gamyba

Įmonė savo veiklą pradėjo nuo licencinių Curtiss hidroplanų statybos. Pastaroji įmonė buvo laikoma hidroplanų statybos lydere. Vadovaujant vyriausiajam inžinieriui Karlui Gehlenui, „FF“ sukūrė savo konstrukcijos orlaivių, vienais kurių tapo didieji („G“ klasės) bombonešiai. Nors įmonė suprojektavo ir keletą sausumos naikintuvų, ji nei vienam jų negavo valstybinio užsakymo ir nei vienas jų nebuvo gaminamas serijiniu būdu.

Po karo įmonei nepavyko atnaujinti orlaivių statybos ir ji nutraukė veiklą. Gamybines patalpas Manzelyje ir įrangą 1923 m. įsigijo „Dornier“.

Jau karo pradžioje „Friedrichshafen“ tapo pagrindiniu lėktuvų tiekėju Vokietijos karinėms jūrų pajėgoms. Ji pagamino 854 iš 2365 jūrinų lėktuvų (36%), kuriuos karo metu naudojo Vokietijos karinis jūrų laivynas (kituose šaltiniuose – 908 vnt. kas sudaro 42%). Šie lėktuvai daugiausiai buvo dislokuojami aviacijos bazėse Šiaurės ir Baltijos jūrose. Įmonės savarankiškai sukurtas dvimotoris bombonešis G.III pasirodė ypač efektyvus fronto operacijose.

Hidroplanai

1913 m.: – hidroplanas
1914 m.: – hidroplanas
1914 m.: – skraidanti valtis
1914 m.: – hidroplanas
1914/15: – hidroplanas
1915 m.: – jūrinis naikintuvas
1915/16: – jūrinis naikintuvas
1916 m.: – jūrinis žvalgybos lėktuvas
1916 m.: – torpednešis
1916 m.: – jūrinis naikintuvas
1916 m.: – jūrinis naikintuvas
1916 m.: – jūrinis naikintuvas
1917 m.: – jūrinis naikintuvas
1917 m.: – jūrinis naikintuvas
1917 m.: – jūrinis naikintuvas
1917 m.: Friedrichshafen FF 49 – jūrinis naikintuvas
1918 m.: – torpednešis
1918 m.: – jūrinis naikintuvas
1918 m.: – hidroplanas
1918 m.: – jūrinis naikintuvas
1918 m.:

Ginkluoti žvalgybiniai lėktuvai

1916 m.: Friedrichshafen C.I – žvalgybinis lėktuvas (FF 37)

Bombonešiai

1915 m.: – bombonešis (FF 30)
1916 m.: Friedrichshafen G.II – bombonešis (FF 38)
1917 m.: Friedrichshafen G.III – bombonešis (FF 45)
1918 m.: – bombonešis (FF 62)
1918 m.: – bombonešis
1918 m.: – naktinis bombonešis

Naikintuvai

1916 m.: vienvietis naikintuvas (FF 46)
1917 m.: vienvietis naikintuvas

Literatūra

(DE) Seeblatt – Tage- und Anzeigeblatt der Stadt Friedrichshafen, Nr. 138, Donnerstag, den 20. Juni 1912.
(DE) Flugsport von Oskar Ursinus – Kompletter Jahrgang 1912 als digitaler Volltext | Flugwesen Luftsport Luftfahrt Luftverkehr Luftwaffe 2019-09-11 iš Wayback Machine projekto..
(DE) Siegfried Borzutzki: Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH – Diplom-Ingenieur Theodor Kober. Berlin 1993.
EN) Jack Herris: Friedrichshafen Aircraft of WW I: a centennial perspective on Great War Airplanes. Charleston, SC: 2016
(DE) Günter Kroschel; Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
(DE) Bruno Lange: Typenhandbuch der deutschen Luftfahrttechnik. In: Die deutsche Luftfahrt. Band 9., Bernard & Graefe Verlag, Koblenz 1986, ISBN 3-7637-5284-6, S. 56.
(DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18. München 1959.
(EN) Terry C. Treadwell (15 December 2010). German and Austro-Hungarian Aircraft Manufacturers 1908–1918. Amberley Publishing Limited. p. 14

Išnašos

Flugsport von Oskar Ursinus – Kompletter Jahrgang 1912 als digitaler Volltext | Flugwesen Luftsport Luftfahrt Luftverkehr Luftwaffe.
Jack Herris: Friedrichshafen Aircraft of WW I: a centennial perspective on Great War Airplanes. Charleston, SC: 2016
Bruno Lange: Typenhandbuch der deutschen Luftfahrttechnik. In: Die deutsche Luftfahrt. Band 9., Bernard & Graefe Verlag, Koblenz 1986, ISBN 3-7637-5284-6, S. 56.

[1] Flugsport von Oskar Ursinus – Kompletter Jahrgang 1912 als digitaler Volltext | Flugwesen Luftsport Luftfahrt Luftverkehr Luftwaffe.

[:0-2] Jack Herris: Friedrichshafen Aircraft of WW I: a centennial perspective on Great War Airplanes. Charleston, SC: 2016

[3] Bruno Lange: Typenhandbuch der deutschen Luftfahrttechnik. In: Die deutsche Luftfahrt. Band 9., Bernard & Graefe Verlag, Koblenz 1986, ISBN 3-7637-5284-6, S. 56.