Fizikos ir matematikos institutas

Fizikos ir matematikos institutas (sutr. FMI) – buvęs Lietuvos mokslų akademijos mokslo institutas, įkurtas 1956 m. ir 1977 m. reorganizuotas į Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys buvo tikimybinė skaičių teorija, teorinė ir eksperimentinė fizika, astronomija.

Istorija

1956 m. spalio 1 d. buvo reorganizuotas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir technikos institutas (kartu su LMA įkurtas 1941 m. kaip Technikos institutas, reorganizuotas 1952 m.) ir padalintas į tris naujus, iš kurių vienas buvo Fizikos ir matematikos institutas. Šio instituto steigimo iniciatoriai buvo Adolfas Jucys (paskirtas jo direktoriumi), Povilas Brazdžiūnas, o pradžioje sudarė trys padaliniai: Matematikos sektorius (vadovas Jonas Kubilius), Teorinės fizikos sektorius (vadovas Adolfas Jucys), Puslaidininkių laboratorija (vadovas Povilas Brazdžiūnas).

1961 m. pradėtas leisti mokslo žurnalas „“.

1962 m. Adolfo Jucio pastangomis įkurtas skaičiavimo centras. (pradėtas statyti dar 1961 m.), tų pačių metų liepos 14 d. paleista pirmoji Lietuvoje elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M ir veikė iki 1971 m. pavasario. Jos vietoje 1972 m. buvo sumontuota modernesnė BESM-6. Tačiau dar 1968 m. buvo paleista BESM-4. 1976 m. pradėjo veikti antroji BESM-6, o 1992 m. abi BESM-6 buvo išjungtos.

1967 m., išsiplėtus puslaidininkių fizikos tyrimams, nuo instituto atsiskyrė Puslaidininkių fizikos institutas, o FMI vadovauti ėmė Vytautas Statulevičius.

1977 m. sausio 1 d. institutas buvo padalintas į du naujus: Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pastarasis 1990 m. pervadinta į Matematikos ir informatikos institutą.

Struktūra

• Teorinės fizikos sektorius (nuo 1956 m.);
• Puslaidininkių laboratorija (nuo 1956 m.);
• Matematikos sektorius (nuo 1956 m., nuo 1965 m. pervadintas į Tikimybių teorijos sektorių);
• Skaičiavimo centras (nuo 1962 m.);
• Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1962 m.);
• Techninės kibernetikos skyrius (nuo 1964 m.);
• Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1964 m., nuo 1967 m. pervadintas į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektorių);
• Skaičiavimo matematikos sektorius (nuo 1964 m.);
• Atpažinimo procesų skyrius (nuo 1965 m.);
• Skaičiavimo metodų sektorius (nuo 1967 m.);
• Programavimo ir uždavinių sprendimo sektorius (nuo 1967 m.);
• Operacijų tyrimo sektorius (nuo 1967 m.);
• Matematinės aprūpinimo sektorius (nuo 1969 m.);
• Optimalių sprendimų teorijos ektorius (nuo 1969 m.);
• Matematinės statistikos skyrius (nuo 1970 m.);
• Informacijos ir patentų sektorius (nuo 1976 m.);

Direktoriai

• 1956–1963 m. – Adolfas Jucys,
• 1963–1967 m. – Juras Požela,
• 1967–1995 m. – Vytautas Statulevičius (1977–1990 m. – Matematikos ir kibernetikos inst., 1990–1995 m. – Matematikos ir informatikos inst.).

Šaltiniai

1. Matematikos ir informatikos instituto keturiasdešimties metų istorija. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
2. Kęstutis Makariūnas. „Dabartinių institutų pirmtako sukaktis“. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
3. Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966). Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
4. Lithuanian Mathematical Journal svetainė
5. Fizikos ir matematikos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
6. Fizikos ir matematikos institutas tarp pirmosios ir antrosios reorganizacijos (1967–1976 m.). Nuoroda tikrinta 2008-11-30
7. Kostas Žukauskas. „Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje“. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.

Nuorodos

• Kęstutis Makariūnas „Dabartinių institutų pirmtako sukaktis“
• S. Rutkauskas „Matematikos ir informatikos instituto keturiasdešimties metų istorija“
• Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966 m.)
• Fizikos ir matematikos institutas tarp pirmosios ir antrosios reorganizacijos (1967–1976 m.)