Fistulė

Fistulė (lot. fistulla – „vamzdelis“) – dėl patologinio proceso susidaręs arba dirbtinai padarytas kanalas, jungiantis organo ertmę su išore arba du tuščiavidurius organus. Fistulės būna įgimtos, išklotos epiteliu, ir įgytos, išklotos granuliacijomis.

• Įgimtos fistulės – sklaidos trūkumas. Pavyzdžiui, bambos - šlapimo pūslės fistulė.
• Įgytos fistulės - dažniausiai atsiranda dėl patologinių pakitimų,, ypač uždegimo. Sergant pūliniu kaulų uždegimu, sąnarių - kaulų tuberkulioze, esant pararektaliniam pūliniui, susidaro negyjančios, nuolat sekretuojančios fistulės. Jos gali būti tiesios, šakotos, dažnai - dauginės. Ji uždegimas aprimsta, fistulė gali kuriam laikui užsidaryti.

Rektalinė fistulė

Atskirą įgytų fistulių grupę sudaro gydymui padarytos fistulės. Jei, susiaurėjus stemplei, maistas nepraeina, daroma skrandžio fistulė, pro ją ligonis maitinamas.

Fistulės gali būti:

• su vienu atviru galu
• abu galai atviri
• į odos paviršių atsiverianti fistulė, bet nesusisiekianti su jokiais vidiniais organais

Šaltiniai

1. Fistulė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-08-24).