Finansinis burbulas

Ekonominis burbulas – didelis tam tikro turto kainos didėjimas besitęsiančiu procesu, kai pradinis kainos padidėjimas sukuria tolesnio didėjimo lūkesčius ir pritraukia naujų pirkėjų – daugiausia spekuliantų, kuriems rūpi pelnas iš prekybos turtu, o ne turto gebėjimas duoti .

Spekuliacinis burbulas

„Burbulas“ investicijų pasaulyje suprantamas kaip skirtumas tarp turto, įskaitant vertybinius popierius, kainos ir fundamentalia analize pagrįstos jo vertės. Šiuo atveju perkama ne dėl patrauklių kainų, pelno perspektyvų bet todėl, kad ir kiti perka, tad galima tikėtis parduoti didesne kaina. Laikas nuo laiko spekuliaciniai „burbulai“ atsiranda, nepaisant patirtų nuostolių ir gautų pamokų.

„Burbulas“ atsiranda dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kai:

• investuotojai patiki, jog susidarė tam tikra nauja situacija ar realybė;
• dėl ekspansyvios centrinių bankų pinigų politikos rinkas užplūsta pinigai ir ima kilti kainos;
• dėl ekspansyvios vyriausybės biudžeto politikos padidėja ekonominis aktyvumas ir skatinamas tam tikro turto kainų augimas;
• padaugėja galimybių pasinaudoti finansiniais svertais (pvz., banko paskolos).

Garsesni ekonominiai ir spekuliaciniai burbulai

• 1637 metais Nyderlandus apėmusi Tulpių manija;
• 1927–1929 m. JAV akcijų kainų burbulas;
• 1985–1989 m. Japonijos turto kainų burbulas;
• 1995–2000 m. Interneto bendrovių burbulas.

Taip pat skaitykite

• Finansų krizė
• Nekilnojamojo turto burbulas

Literatūra

1. Valstybė. „Burbulai: kodėl jie pučiasi ir ką su jais daryti“. 2008 gruodis Nr. 11. 25 p.