Kapitonija

Kapitonija (isp. capitanía, port. capitania) – istorinis administracinis vienetas buvusiose Ispanijos ir Portugalijos kolonijose.

Portugalijos kolonijų kapitonijos

Kapitonijos Portugalijos valdose buvo administraciniai vienetai ir feodai kai kuriose jos kolonijose.

Iki 1500 m. atrandant Braziliją Portugalija jau turėjo kapitonijų Atlanto vandenyno salose (Madeira, Azorai) bei gyvenvietėse Afrikos pakrantėse.

Svarbiausios kapitonijos buvo įkurtos Šv. Kryžiaus Žemėje (port. Terra de Santa Cruz). Kiekvieną jų valdė paskirtas donatarijus (port. capitão-donatário), kuris kitaip dar vadinosi (port. capitão-mor) – kilmingasis portugalas.

Kapitonijos buvo sudarytos Šv. Kryžiaus Žemės teritorija (atribota pagal Tordesiljo sutartį sudalijus juostomis, lygiagrečiomis pusiaujui. Šis padalijimas buvo atliktas 1534 m., valdant Portugalijos karaliui .

Brazilijos kapitonijos

Pradžioje būsimoje Brazilijoje buvo 13 kapitonijų (dvi iš jų buvo iš dviejų sekcijų), paskirtų dvylikai donatarijų:

Kapitonija	Donatarijus
(Capitania do Maranhão) – iš dviejų sekcijų	Fernão Aires ir João de Barros
(Capitania do Ceará)	Antônio Cardoso de Barros
(Capitania do Rio Grande)	João de Barros / Aires da Cunha
(Capitania de Itamaracá)	Pero Lopes de Sousa
(Capitania de Pernambuco)	Duarte Coelho Pereira
(Capitania da Baía de Todos os Santos)	Francisco Pereira Coutinho
(Capitania de Ilhéus)	Jorge de Figueiredo Correia
(Capitania de Porto Seguro)	Pero Campos de Tourinho
(Capitania do Espírito Santo)	Vasco Fernandes Coutinho
(Capitania de São Tomé)	Pero de Góis da Silveira
San Vinsentės kapitonija (Capitania de São Vicente) – pirmoji sekcija, nuo Parati iki Cabo Frio	Martim Afonso de Sousa
Santo Amaro kapitonija (Capitania de Santo Amaro) – nuo Bertioga iki Parati	Pero Lopes de Sousa
San Vinsentės kapitonija (Capitania de São Vicente) – antroji sekcija nuo Cananéia iki Bertioga	Martim Afonso de Sousa
(Capitania de Santana) – nuo Cananéia iki Laguna	Pero Lopes de Sousa

Searos ir Santanos kapitonijas jų valdovai paliko likimo valiai, tad XVI a. apgyvendintos buvo tik 10 kapitonijų.

Dvi kapitonijos klestėjo:

• Pernambuko kapitonija klestėjo iš auginamų cukranendrių, todėl tapo Gran Paros valstijos branduoliu.
• San Vinsentės kapitonija suklestėjo dėl (port. Bandeirantes) ekspedicijų į žemyno gilumą ieškant vergų ir iškasenų, vėliau tapo Brazilijos valstijos, po to – Brazilijos vicekaralystės branduoliu.

Penkios kurį laiką neblogai vystėsi. Tai buvo Santo Amaro, Itamarakos, Esprito Santo, Porto Seguro, Ileuso kapitonijos. Likusios trys kapitonijos (San Tomės, Maranjano–Rio Grandes ir Bahijos) netrukus žlugo.

Kapitonijų raida galbūt priklausė nuo kapitonų majorų gabumų. Pernambuko kapitonijos valdovas Duarte Coelho buvo labai sumanus, o Bahijos valdovas Francisco Pereira Coutinho toks nebuvo. San Vinsentės kapitonas majoras Martim Afonso de Sousa joje nė sykio nepasirodė, tačiau paskyrė gabius leitenantus, tad jo kapitonija pasirodė sėkmingiausia. Svarbu buvo prisikviesti kolonistų ir surasti reikalingų lėšų, kurie buvo reikalingi pajungti vietinius indėnus.

• 1534
  Paveldimos kapitonijos
• 1573
  Dvi vicekaralystės

Ispanijos kolonijų kapitonijos

Ispanijos kolonijinėse valdose Amerikoje ir Filipinuose kapitonijos (isp. capitanias) buvo administraciniai vienetai, steigiami srityse, kurioms grėsė kitų valstybių ar indėnų antpuoliai. Kapitoniją (generalkapitoniją) galėjo sudaryti tiek viena provincija, tiek keletas gretimų provincijų. Šios kapitonijos skyrėsi nuo senųjų, kurios buvo suteikiamos konkistadorams pagal senąsias tradicijas. Rekonkistos laikais buvo titulas generolas kapitonas (angl. captain major), suteikiamas žmogui, vadovaudavusiam visai rajono kariuomenei. Ta pati sistema naudota ir užkariaujant Ameriką. Generolo kapitono titulą kartu su paveldima gubernatoryste adelantadams suteikdavo karaliaus išduotas patentas. Ši sistema buvo pripažinta 1542 m. Naujuosiuose įstatymuose, bet vėliau karalius paveldimąs gubernatorių pareigas užjūrio valdose panaikino.

Perėjus prie skiriamų gubernatorių, kurie valdydavo tik po kelerius metus, sistemos, kai kuriuose regionuose ėmė steigti kapitonijas. Šių kapitonijų valdytojus paprastai vadino generolais kapitonais (angl. general captain), taip juos paprastai vadina ir istorikai. Iš tikrųjų kapitonijos generolo kapitono pareigos buvo dvigubos, jas sudarė:

• generolas kapitonas siaurąją prasme, kapitonijos generolas – viso regiono karinių pajėgų vadas;
• generalkapitonas – civilinės pareigos, apėmusios vadovavimą (isp. audiencia) provincijos sostinėje, jei joje buvo audiencija. Šios civilinės pareigos buvo gubernatorystė.

Konkrečios generolo kapitono galios priklausė nuo laiko ir šalies, jas apibrėždavo generalkapitonijos steigimo dekretas. Generolo kapitono pareigybė buvo ankstesnė negu vicekaraliaus. XVI a. viduryje atsiradus vicekaraliaus pareigoms, jos aprėpė ir kapitono generolo galias.

Kai kurios generalkapitonijos, pvz., Gvatemalos, ir Venesuelos, buvo atskirtos nuo vicekaralysčių siekiant užtikrinti efektyvesnį administravimą. Nominaliai šių generalkapitonijų generolai kapitonai buvo pavaldūs vicekaraliams, tačiau iš tikro šie generolai kapitonai ir gubernatoriai buvo nepriklausomi, nes įstatymas jiems suteikdavo ypatingas karines funkcijas ir jų valdos būdavo taip toli nuo vicekaraliaus sostinės, kad jie turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į Ispanijos karalių ir Indijų Tarybą Madride.

Generolų kapitonų pareigybė buvo atkurta Burbonų reformų metu. Pradedant 1713 m. generalkapitonijos buvo steigiamos ir pačioje Ispanijoje, kai vyko Ispanijos įpėdinystės karas. Po Septynerių metų karo pralaimėjimų Burbonų dinastijos Ispanijos karaliai daugelyje Amerikos regionų, kuriose generalkapitonijų nebuvo, jas įsteigė. Šiuose administraciniuose vienetuose Burbonai įvedė ne tik gubernatorių generolų kapitonų, bet ir , besirūpinusių civilinėmis ir karinėmis išlaidomis, pareigybes.

Ispanijos kolonijų kapitonijos

• (1580)
• Naujosios Ispanijos generalkapitonija (1524–1535), po to tapo Naujosios Ispanijos vicekaralyste
• Peru generalkapitonija (1528–1542), po to tapo Peru vicekaralyste.
• Santo Domingo generalkapitonija (1540)
• (1789). Nuo 1541 m. buvo Peru vicekaralystės dalis, generalkapitonija buvo padaryta dėl Araukanų karo.
• Gvatemalos kapitonija (1560), 1609 m. tapo generalkapitonija.
• Jukatano generalkapitonija (1564), apėmė ne tik dabartinę Jukatano valstiją, bet ir Kampečę ir Kintana Roo.
• Ispanijos Rytų Indijos (Filipinų) generalkapitonija (1583). 1565–1583 m. generalkapitonija nebuvo.
• Naujosios Granados generalkapitonija (1563), 1717 m. tapo Naujosios Granados vicekaralyste.
• (1764), apėmė 1763 m. iš Prancūzijos įsigytą Luizianą ir nuo 1784 m. – . Ši generalkapitonija buvo Naujosios Ispanijos vicekaralystės dalis, o šiai vicekaralystei tapus nepriklausoma Meksika, generalkapitonija tapo autonomiška.
• Venesuelos generalkapitonija (1777), atskilusi nuo Naujosios Granados vicekaralystės
• Vidinių Provincijų generalkomandantija (isp. Comandancia General de las Provincias Internas del Norte) (1776) – oficialiai generalkapitonija nebuvo, tačiau turėjo analogiškas teises.

Nuorodos

1. Analogiška kariniams laipsniams generolas majoras (angl. major general), generolas leitenantas (angl. lieutenant general)
2. Analogiška (angl. Governor-General) pareigoms