Feliksas Bernatovičius

Feliksas Bernotavičius lenk. Feliks Bernatowicz
Gimė	1786 m. gegužės 18 d. Kaunas, LDK
Mirė	1836 m. rugsėjo 7 d. (50 metų) Lomža, Rusijos imperija
Tėvas	Jokūbas Bernotavičius
Motina	Viktorija Baranavičiūtė
Veikla	Rašytojas, dramaturgas
Vikiteka	Feliksas Bernatovičius

Feliksas Aleksandras Geistautas Bernotavičius (lenk. Feliks Aleksander Geysztowt Bernatowicz, pseudonimas Bern; 1786 m. gegužės 18 d. Kaune, LDK – 1836 m. rugsėjo 5 arba rugsėjo 7 d. Lomžoje, Rusijos imperijoje) – lenkiškai rašęs romantizmo laikų lietuvių prozininkas ir dramaturgas. Kūryboje ryškūs sentimentalizmo ir preromantizmo bruožai. Vaikaitis – Lenkijos Respublikos kariuomenės gydytojas Aleksanderis Bernatovičius (1855–1920).

Biografija

Gimė 1786 m. gegužės 18 d. Kaune, Trakų vaivadijos rotmistro Jokūbo Bernotavičiaus ir Viktorijos Baranavičiūtės šeimoje. Vaikystę praleido Apušote (šiauriau Prienų), mokėsi Vilniuje ir Kremenece. Baigęs mokslus nuo 1805 m. dirbo mecenato ir literatūros kritiko, kunigaikščio A. K. Čartoriskio sekretoriumi, jo pavedimu daug keliavo (buvojo Vienoje, Miunchene, Drezdene). Po kunigaikščio mirties (1823 m.) iki 1830 m. dirbo bibliotekininku Čartoriskių bibliotekoje Pulavuose.

1826 m. Varšuvoje lenkų kalba išleistas jo 4 tomų istorinis romanas Pajauta, Lizdeikos duktė, arba Lietuviai XIV amžiuje („Pojata, córka Lezdejki, czyli Litwini w XIV wieku“; 1886 m. išverstas į lietuvių kalbą; leidimai lietuvių k. pasirodė 1898, 1911 ir 1922 m.). Prieš jį rašydamas, autorius buvo atvykęs į Kernavę, kur vietos gyventojų teiravosi senovės atsiminimų. Romanas susilaukė didžiulio pasisekimo, buvo išverstas į anglų, prancūzų, vokiečių ir kt. kalbas.

Be „Pajautos“, F. Bernotavičius dar parašė sentimentalų epistolinį romaną Neprotingos sužadėtuvės („Nierozsądne śluby“) (1820 m.), istorinį romaną Nalenčas („Nałęcz“; apie dviejų Kazimiero Didžiojo laikų lenkų didikų giminių tarpusavio nesantaiką) (1828 m.), apysakų diptichą Apysakos, parašytos pagal liaudies padavimus bei krašto papročius / Powieści z podań ludu i obyczajów krajowych (1834 m.), keletą komedijų, nemažai kt. kūrinių.

1831 m. įsikūręs Varšuvoje 1832 m. pradėjo dirbti laikraščio Dziennik Powszechny redaktoriumi. 1833−1834 m. lankėsi Drezdene ir Paryžiuje. Po kurio laiko (1835 m.) išprotėjo; mirė 1836 m. rugsėjį Lomžoje. Palaidotas Lomžos katedros kapinėse.

• F. Bernotavičiaus kapas

Nuorodos

• Kernavė;

Literatūra

• Adam Bar, w: Polski Słownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, s. 463–464. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989,
• T. 4: Oświecenie. W: Bibliografia Literatury Polskiej – Nowy Korbut. Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1966, s. 236–238.