Fantazija

Fantazija – vaizduotės veikla ir vaizdinių kompleksas, nuo kitų vaizdinių besiskiriantis tuo, kad jo neatitinka jokia tikra išorinė duotybė. Nors fantazija gali pradžioje remtis prisimenamais tikrų įvykių vaizdais, vis dėlto jos turinys neatitinka jokios išorinės tikrovės, bet iš esmės yra dvasios kūrybinės veiklos padarinys, energijos užplūstų psichinių elementų kombinacijos veikla arba produktas. Fantazija paprastai esti nesąmoningų turinių įsiveržimas į sąmonę arba yra sukelta laukiančios, intuityvios nuostatos.

Karlas G. Jungas išskiria aktyviąją ir pasyviąją fantaziją. Aktyvias fantazijas sužadina intuicija – tai į nesąmoningų turinių suvokimą nukreipta nuostata, kai libido užvaldo visus iš pasąmonės išnyrančius elementus ir lygiagrečios medžiagos asocijavimu suteikia jiems aiškumą ir vaizdumą. Pasyvios fantazijos iškart pasirodo vaizdiniais, nesant išankstinės intuityvios nuostatos. Ji veikiausiai visada kyla iš pasąmonėje vykstančio sąmonei priešingo vyksmo. Pasyvi fantazija dažnai yra ligos, nenormalumo ženklas, tuo tarpu aktyvi fantazija priklauso prie aukščiausių dvasinių žmogaus veiklų, nes joje sąmoninga ir nesąmoninga asmenybė suliejama į bendrą visumą. Fantazija labai gimininga sapnui (šis tėra pasyvi fantazija) – galima išskirti jos išreikštą ir slaptą prasmę. Fantazija yra stipresnė už sapną, nes jai reikia įveikti ovyje būdraujančią sąmonę.

Šaltiniai

1. Carl Gustav Jung. Psichologiniai tipai. Vilnius: Margi raštai, 2013.