Europos Sąjungos Regionų komitetas

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal  – kategorija Jei galite, sutvarkykite.

Europos regionų komitetas (RK) – Europos Sąjungos (ES) vietos ir regionų lygmens atstovų asamblėja, kurioje subnacionalinėms valdžios institucijoms (regionams, apskritims, provincijoms, savivaldybėms ir miestams) suteikiama tiesioginė tribūna ES institucinėje struktūroje.

Regionų komitetas įsteigtas 1994 m. dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, maždaug trys ketvirtadaliai ES teisės aktų įgyvendinami vietos ar regionų lygmeniu, todėl logiška, kad rengiant ES teisės aktus būtina įsiklausyti į vietos ir regionų atstovų nuomonę. Antra, susirūpinta, kad Europos integracijos procesas labai nutolęs nuo eilinių piliečių, todėl nuspręsta, kad jį sumažinti būtų galima į šį procesą įtraukus arčiausiai piliečių esančio valdymo lygmens išrinktuosius atstovus.

Europos regionų komitetas

Įsteigtas	1994 m. (Mastrichto sutartis)
Tipas
Pirmininkas	Karl-Heinz Lambertz (Belgija)
Narių skaičius	350
Atstovauja	Vietos ir regionų valdžios institucijoms
Įgaliojimai	Atlieka patariamąją funkciją, gali kreiptis į Teisingumo Teismą teisės aktų subsidiarumo klausimu
Būstinė	Jacques Delors rūmai, Briuselis
Interneto svetainė	cor.europa.eu

Istorija

Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijos primygtinai reikalavo sau didesnės įtakos sprendžiant ES reikalus. Todėl Mastrichto sutartimi buvo įsteigtas Europos regionų komitetas, o regioninių vyriausybių ministrams leista atstovauti valstybėms narėms Europos Sąjungos Taryboje.

Principai

Komiteto darbas remiasi trimis pagrindiniais principais:

Subsidiarumas

Šis principas į Sutartis įtrauktas tuo pat metu, kai buvo įsteigtas Regionų komitetas. Jis reiškia, kad sprendimus Europos Sąjungoje turėtų priimti arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo. Todėl Europos Sąjunga neturėtų kištis į tas sritis, kuriose geriau tvarkosi nacionalinės, regionų ar vietos valdžios institucijos.

Ryšys su piliečiais

Visi valdžios lygmenys turėtų siekti būti „arčiau piliečių“. Visų pirma jie turi stengtis, kad jų darbas būtų suprantamas ir kad piliečiai žinotų, kas už ką atsakingas ir ką daryti, kad jų nuomonė būtų išgirsta.

Partnerystė

Patikimas Europos valdymas galimas tik tarpusavyje bendradarbiaujant Europos, nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms: visi keturi lygmenys yra būtini ir turi dalyvauti priimant sprendimus pagal „daugiapakopio valdymo“ principą.

Kompetencijos sritys

Sutartys įpareigoja Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą konsultuotis su Regionų komitetu, kai nauji pasiūlymai rengiami tose srityse, kurios yra aktualios regionų ar vietos lygmeniui. Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas gali konsultuotis su Regionų komitetu ir kitais klausimais, jei pasiūlymai jiems atrodo aktualūs regionų ar vietos lygmeniui. Regionų komitetas gali rengti nuomones savo iniciatyva, o tai reiškia, kad jis gali jam rūpimus klausimus įtraukti į ES darbotvarkę.

Įsigaliojus visų ES valstybių narių ratifikuotai Lisabonos sutarčiai Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsnis) Regionų komitetui suteikta teisė (privilegijuotasis statusas) teikti ieškinius Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Sudėtis

Regionų komitetą sudaro 350 tikrųjų nari ir tiek pat pakaitinių narių. ES valstybei narei atstovaujančių narių skaičius apytikriai proporcingas tos šalies gyventojų skaičiui. Šalims atstovaujančių narių skaičius:

Valstybė	Narių skaičius	Valstybė	Narių skaičius	Valstybė	Narių skaičius
Vokietija	24	Belgija	12	Airija	9
Jungtinė Karalystė	24	Vengrija	12	Kroatija	9
Prancūzija	24	Portugalija	12	Lietuva	9
Italija	24	Švedija	12	Latvija	7
Ispanija	21	Bulgarija	12	Slovėnija	7
Lenkija	21	Austrija	12	Estija	6
Rumunija	15	Slovakija	9	Kipras	5
Nyderlandai	12	Danija	9	Liuksemburgas	5
Graikija	12	Suomija	9	Malta	5
Čekija	12
TOTAL					350

Struktūra

Pirmininkas

Plenarinės sesijos metu dvejų su puse metų trukmės kadencijai renkamas pirmininkas vadovauja Komiteto veiklai, pirmininkauja plenarinėms sesijoms ir yra oficialus Regionų komiteto atstovas. Karl-Heinz Lambertz (Belgija / Europos socialistų partija, PES), Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės Senato narys, dabartinis pirmininkas, išrinktas 2017 m. liepos 12 d.

Regionų komiteto pirmininkų sąrašas

RK pirmininkas	Laikotarpis	Šalis	Europos frakcija
Karl-Heinz Lambertz, Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė	2017 m. – iki šiol	Belgija	Europos socialistų partija
Markku Markkula, Espoo	2015–2017 m.	Suomija	Europos liaudies partija
Michel Lebrun, Wallonia	2014–2015 m. (laikinasis)	Belgija	Europos liaudies partija
Ramón Luis Valcárcel, Murcia	2012–2014 m.	Ispanija	Europos liaudies partija
Mercedes Bresso, Piedmont	2010–2012 m.	Italija	Europos socialistų partija
Luc Van Den Brande, Flanders	2008–2010 m.	Belgija	Europos liaudies partija
Michel Delebarre, Dunkirk, Nord Pas de Calais	2006–2008 m.	Prancūzija	Europos socialistų partija
Peter Straub, Baden-Wurttemberg	2004–2006 m.	Vokietija	Europos liaudies partija
Sir Albert Bore, Birmingham	2002–2004 m.	Jungtinė Karalystė	Europos socialistų partija
Jos Chabert, Brussels-Capital Region	2000–2002 m.	Belgija	Europos liaudies partija
Manfred Dammeyer, North Rhine Westphalia	1998–2002 m.	Vokietija	Europos socialistų partija
Pasqual Maragall I Mira, Barcelona, Catalunia	1996–1998 m.	Ispanija	Europos socialistų partija
Jacques Blanc, Languedoc-Roussillon	1994–1996 m.	Prancūzija	Europos liaudies partija

Pirmasis pirmininko pavaduotojas

Pirmąjį pirmininko pavaduotoją dvejų su puse metų kadencijai taip pat renka plenarinė asamblėja. Jis pakeičia pirmininką, kai šis negali dalyvauti posėdžiuose. 2015 m. vasario 12 d. Markku Markkula (Suomija / Europos liaudies partija, EPP), Espo miesto tarybos narys, 2017 m. liepos 12 d. buvo išrinktas Europos regionų komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Biuras

Biuras yra Regionų komiteto valdantysis organas. Jį sudaro 63 nariai: pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas, 28 pirmininko pavaduotojai (po vieną iš kiekvienos valstybės narės), politinių frakcijų pirmininkai ir 28 kiti nacionalinių delegacijų nariai, kurių skaičius Biure atspindi nacionalinę ir politinę pusiausvyrą. Biuras paprastai renkasi septynis aštuonis kartus per metus, rengia Komiteto politikos programą ir duoda nurodymus administracijai dėl savo sprendimų taikymo.

Plenarinė asamblėja

Regionų komiteto nariai į plenarines sesijas Briuselyje renkasi šešis kartus per metus, kad apsvarstytų ir priimtų Regionų komiteto nuomones, pranešimus ir rezoliucijas.

Regionų komiteto komisijos

Regionų komitete veikia šešios komisijos, kurios specializuojasi teminėse srityse:

• CIVEX – pilietybė, valdymas, instituciniai ir išorės reikalai;
• COTER – teritorinės sanglaudos politika ir ES biudžetas;
• ECON – ekonominė politika;
• ENVE – aplinka, klimato kaita, energetika;
• NAT – gamtos ištekliai, įskaitant žemės ūkį;
• SEDEC – socialinė politika, švietimas, užimtumas ir kultūra.

Komisijos jų kompetencijai pavestais klausimais rengia nuomonių projektus ir organizuoja konferencijas bei seminarus. Kiekvieną komisiją sudaro apie 100 narių (kiekvienas narys gali priklausyti dviem komisijoms), joms talkina administracijos sekretoriatas. RK biurui taip pat padeda įsteigta speciali Finansų ir administracinių reikalų komisija (FARK).

Frakcijos

Regionų komitete veikia penkios frakcijos: Europos liaudies partija (EPP), Europos konservatoriai ir reformuotojai (ECR), Europos socialistų partija (PES), Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE) ir Europos aljansas (EA). Visų frakcijų nariai susitinka prieš svarbius posėdžius, kad priimtų bendrą poziciją.

Pirmininkų sueiga

Regionų komiteto pirmininkas, pirmasis pirmininko pavaduotojas, frakcijų pirmininkai ir generalinis sekretorius susitinka Pirmininkų sueigoje prieš kiekvieną plenarinę sesiją ir kitus svarbius posėdžius, kad pasiektų politinį konsensusą strateginiais klausimais.

Nacionalinės delegacijos

Regionų komitete taip pat yra 28 nacionalinės delegacijos. Nariai susitinka savo nacionalinėse delegacijose prieš plenarines sesijas ir kitus renginius, kad apsvarstytų bendrą poziciją.

Generalinis sekretorius

Generalinį sekretorių penkeriems metams skiria biuras. Generalinis sekretorius yra Regionų komiteto administracijos vadovas ir negali turėti jokių politinių įsipareigojimų. Jo vaidmuo – užtikrinti pirmininko ir biuro sprendimų įgyvendinimą ir sklandų administravimą. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Regionų komiteto generalinio sekretoriaus pareigas eina Jiří Buriánek.

Generalinis sekretoriatas

Generalinį sekretoriatą sudaro penki departamentai: Narių ir plenarinių sesijų departamentas, Teisėkūros darbo departamentas 1, Teisėkūros darbo departamentas 2, Komunikacijos departamentas ir Žmogiškųjų išteklių ir finansų departamentas. Logistikos ir Vertimo raštu departamentai administruojami kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

Darbas

Nuomonės

Europos Komisija, Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas konsultuojasi su Regionų komitetu rengdami teisės aktus (direktyvas, reglamentus ir kt.) tose srityse, kurios yra svarbios vietos ir regionų valdžios institucijoms. Dokumentų projektai perduodami atitinkamai Regionų komiteto komisijai. Tada paskiriamas pranešėjas, kuris parengia Komiteto nuomonės projektą, kurį pirmiausia turi priimti atitinkama Regionų komiteto komisija, o tada jis svarstomas ir priimamas plenarinėje sesijoje. Priėmus nuomonės projektą plenarinėje sesijoje, jis tampa oficialia nuomone, kuri išsiunčiama visoms Europos Sąjungos institucijoms ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Rezoliucijos

Rezoliucijos suteikia Komitetui galimybę pareikšti savo požiūrį svarbiais ir aktualiais klausimais. Jas gali rengti Regionų komiteto frakcijos arba 32 Regionų komiteto nariai.

Tyrimai ir kiti leidiniai

Regionų komitetas rengia tyrimus įvairiais ES vietos ir regionų lygmeniui svarbiais klausimais (švietimo, transporto, socialiniais, ES plėtros ir kt.). Juos rengti padeda išorės ekspertai. Regionų komitetas taip pat rengia plačiajai visuomenei ir regionų bei vietos veikėjams skirtus specialius leidinius, kuriuose juos supažindina su savo veikla ir informuoja apie naujausius politinius įvykius.

Renginiai

Regionų komitetas – Europos regionų ir miestų atstovų susitikimo vieta. Rengdamas konferencijas, seminarus ir parodas Komitetas bendradarbiauja su vietos ir regionų partneriais bei kitomis ES institucijomis. Kasmet į Europos regionų ir miestų savaitės OPEN DAYS renginius Regionų komitetas į savo rūmus sukviečia tūkstančius žmonių, kurie dalyvauja aktyviose diskusijose arba ieško partnerių bendriems projektams įgyvendinti.

Pagrindinės datos

1992 m. Mastrichto sutartis. ES vadovai priima sprendimą įsteigti Regionų komitetą – konsultacinę asamblėją, turinčią suteikti regionams ir miestams galimybę išsakyti savo nuomonę ES sprendimų priėmimo procese ir užmegzti tiesioginį ryšį tarp Briuselio ir piliečių. Pagal šią Sutartį Europos Komisija ir Ministrų Taryba privalo konsultuotis su Regionų komitetu regionų valdžios institucijoms svarbiais klausimais. Regionų komiteto narius ketveriems metams skiria valstybių narių vyriausybės. 1994 m. kovo mėn. Briuselyje įvyko pirmoji Regionų komiteto plenarinė sesija.

1995 m. ES plėtra. Į ES įstojus Austrijai, Suomijai ir Švedijai, Regionų komiteto narių skaičius nuo 189 padidėjo iki 222.

1997 m. Amsterdamo sutartis Regionų komiteto kompetencija išplečiama iki dviejų trečdalių visų ES teisės aktų projektų. Be to, šia Sutartimi nustatoma, kad su Komitetu gali konsultuotis ir Europos Parlamentas.

2001 m. Nicos sutartis. Pabrėžiamas demokratinis Regionų komiteto legitimumas, nes jo nariai renkami arba yra politiškai atskaitingi išrinktai regiono arba vietos asamblėjai. Sutartyje nustatyta, kad Komiteto narių negali būti daugiau kaip 350.

2002–2003 m. Konventas dėl Europos ateities. Regionų komiteto nariai dalyvauja Konvente svarstant Konstitucijos Europai projektą. Konstitucijos tekste aiškiai pripažįstamas vietos ir regionų valdžios vaidmuo ir galia; be to, Regionų komitetui suteikiama teisė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kai abejojama, ar ES teisės aktai parengti laikantis subsidiarumo principo.

2004 m. gegužės mėn. ES plėtra. Įstojus dešimčiai naujų valstybių narių, Regionų komiteto narių skaičius nuo 222 padidėjo iki 317.

2006 m. vasario mėn. Naujos kadencijos pradžia. Regionų komitete prasidėjo nauja ketverių metų kadencija. Jos politiniai prioritetai – stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vadovaujantis Lisabonos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija, didinti sanglaudą bei solidarumą ir vykdyti kampaniją „Žinių apie Europą skleidimas – užduotis vietos institucijoms“, skirtą priartinti ES prie jos piliečių.

2007 m. sausio mėn. ES plėtra. Įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, Regionų komiteto narių skaičius nuo 317 padidėjo iki 344.

2007 m. gruodžio mėn. Lisabonos sutartis. Šia sutartimi įtvirtinama Regionų komiteto teisė pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl Regionų komiteto prerogatyvų ir subsidiarumo principo gynimo – šią teisę jau buvo pripažinęs Konventas dėl Europos ateities. Ši nauja teisė sustiprins Regionų komiteto politinį vaidmenį suteikdama jam galimybę ES lygmeniu veiksmingiau dirbti regionų ir vietos valdžios institucijų labui. Lisabonos sutartimi Regionų komiteto narių kadencija pratęsiama nuo ketverių iki penkerių metų.

2013 m. liepos mėn. ES plėtra. Kroatijai įstojus į ES, RK narių skaičius nuo 344 padidėjo iki 353 (vėliau RK narių skaičius sumažėjo iki 350).

Nuorodos

• Europos regionų komitetas 2014-08-01 iš Wayback Machine projekto.
• Europa mano regione 2015-03-31 iš Wayback Machine projekto.
• Nariai ir pakaitiniai nariai