Ergonomika

Ergonomika (angl. ergonomics, vok. Ergonomie, pranc. ergonomie) – taikomasis mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu; sukauptą informaciją taiko objektams, procesams, darbo aplinkai projektuoti.

Ergonomika – mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo vyksme

Ergonomikos tyrinėjimų objektas dažniausiai būna žmogus. Siekiama sukurti optimalias darbo sąlygas (priemones ir aplinką), kurios tausotų žmogaus sveikatą, laiduotų ir našumą. Ergonomika, kaip kompleksinis mokslas, pasižymi tuo, kad naudojasi pavienių mokslų metodus, duomenis bei pasiekimus sprendžiant specifinius uždavinius, kurių negali išspręsti nė vienas mokslas paimtas atskirai. Ergonomika naudojasi technikos, , estetikos, , fiziologijos, , biomechanikos duomenimis ir metodais.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Wojciech Jastrzębowski - lenkų gamtininkas, sukūręs žodį ergonomika.

Ergonominės koncepcijos pradėtos kurti XIX ir XX a. sandūroje, kai pramonės produktyvumas priklausė daugiausia nuo žmonių jėgos bei motyvacijos. Žodis ergonomika kilęs iš gr. ἔργον 'darbas' + gr. νόμος 'dėsnis'. Terminą sukūrė lenkų gamtininkas ir 1857 m. paminėjo savo filosofiniame veikale „Ergonomikos, t. y. mokslo apie darbą bruožai“ (lenk. Rys ergonomji czyli nauki o pracy, opartej na prawdach poczerpniętych z Nauki Przyrody). Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karai paspartino karinės pramonės vystymąsi. Kartu iškilo poreikis padidinti darbo efektyvumą.

Laikoma, kad pirmasis apie darbo mokslą, pavadinęs jį ergologija, prakalbo rusų psichologas Vladimir Miasiščev (rus. Владимир Николаевич Мясищев) 1921 m. visos Rusijos konferencijoje apie mokslinio darbo organizavimą. 1949 m. pirmą kartą ergonomika pripažinta kaip mokslas, jos pradininkas – anglų inžinierius (angl. Frederick Winslow Taylor). Jis populiarino mokslinio darbo proceso valdymo požiūrį, kuriuo remiantis, didesnio darbo efektyvumo siekiama gerinant darbo procesą. F. Teiloro darbus tesė amerikiečiai ir savo darbe „Laiko ir judesio studijos“ (angl. Time and Motion Studies). Jie siūlė būdus padidinti darbo efektyvumą mažinant darbuotojų nuovargio vystymąsi.

1950 m. tapo žinomas SSRS, vėliau – 1968 m. ergonomikos problemomis susidomėta Lietuvoje.

Skirstymas

Šakos

Medicinos ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Ugdymo aplinkos ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Kosmoso ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Kompiuterizuotų darbo vietų ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Gamybos ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Karinė ergonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Karinė ergonomika tyrinėja žmogaus kovinės veiklos galimybes karinės paskirties sistemose (žmogus-mašina-aplinka) atsižvelgdama į antropometrinius (biologinius), biomechaninius (judesių) ir medicininius (higienos) rodiklius. Sudaro galimybes didinti ginklų ir kovos technikos naudojimo veiksmingumą, trumpinti sudėtingų sistemų įvaldymo laiką, mažinti avarijų ir katastrofų skaičių.

Taip pat skaitykite

• Tinkamumas

Šaltiniai

1. Enciklopedinis karybos žodynas (sud. Petras Algirdas Čiočys, Jurgis Janukevičius, Edvardas Jasiulionis). - Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008,
2. Vytolis Kučinskas Ergonomika (vadovėlis), , 2004

Nuorodos

Vikiteka: Ergonomika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Kompiuterizuotų darbo vietų ergonomika, KU mokomoji medžiaga 2007-05-15 iš Wayback Machine projekto.
• Ergonomika.lt 2011-04-01 iš Wayback Machine projekto.
• Darbo vietos ergonomika 2015-04-17 iš Wayback Machine projekto.