Enedžio plokščiakalnis

Enedžio plokščiakalnis – smiltainio masyvas vidury Sacharos dykumos, šiaurės rytų Čade, Enedžio regione. Masyvą iš visų pusių veikia smėlio erozija, kuri prasibrauna iki giliausių Enedžio slėnių. Aukščiausias taškas yra Basso, siekiantis 1450 m. Enedžio plokščiakalnyje yra karstinių darinių, kaip antai bokštinės struktūros. Čia randama įvairių petroglifų ar uolų piešinių.

Kupranugarių banda prie vandens šaltinio Enedžio kanjone

Plokščiakalnis turtingas fauna, ypatingai Vakarų Afrikos krokodilais, kurie kadaise, kuomet gausiai iškrisdavo kritulių, gyveno po visą Sacharą. Ryškus šių krokodilų populiacijos bruožas yra nanizmas, kuris išsivystė dėl per didelio izoliuotumo. Toks neįprastas reiškinys dar buvo pastebėtas Mauritanijoje ir Alžyre. Jie veisiasi tik nedideliuose vandens telkiniuose, slūgsančiuose upės kanjonuose, kaip, pvz., d'Arčėjaus gelta, ir yra ant išnykimo ribos. Paskutiniai liūtai Sacharoje taip pat gyveno čia iki kol išnyko. Paskutinis liūtas vietovėje pastebėtas XX a. 5-ajame dešimtmetyje. Be to, tikėtina, kad atokiuose Enedžio plokščiakalnio regionuose gyvena kardaragių oriksų. Galimas daiktas, kad čia kadaise taip pat gyveno hipotetinių Enedžio tigrų (kardadančiai tigrai) populiacija.

Vakarinėje Enedžio dalyje driekiasi didžiulis medžioklės rezervatas, apimantis 2110 km² plotą.

Išnašos

1. de Smet, Klaas (1998 m. sausio mėn.). . Hydrobiologia. SpringerLink. 391 (1–3): 81–86. doi:10.1023/A:1003592123079. Suarchyvuotas originalas 2020-02-22. Nuoroda tikrinta 2014-03-14.
2. Historical status, Lionalert.org 2016-12-04 iš Wayback Machine projekto.

17° š. pl. 23° r. ilg. / 17°š. pl. 23°r. ilg. / 17; 23