Empatija

Empatija (gr. εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas' iš πάθος 'kančia, aistra') – gebėjimas įsijausti į kito emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus (ypač nerimą, skausmą, kančią), asmens situaciją. Polinkis į empatiją yra genetiškai paveldimas, iš dalies socializacijos sąlygojama išdava.

Skiriamos ypatingos empatijos formos: atjauta (tų pačių emocinių būsenų, kurias patiria kitas žmogus, išgyvenimas susitapatinant su juo) ir užuojauta (individo išgyvenimas dėl kito jausmų).

Empatijos fazės

Skiriamos trys empatijos fazės:

• I empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.

• II empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.

• III empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.

Išnašos

1. Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN . OCLC 42692282.{{}}: CS1 priežiūra: others ()
2. Empatija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. .
3. Empatija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
4. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012,
5. Suslavičius, A., Socialinė psichologija, VU leidykla, Vilnius, 2006, p. 169–180.