Elžbieta Mikalauskaitė

Elžbieta Mikalauskaitė
Gimė	1899 m. rugpjūčio 13 d. Kelmaičiai, Rudaminos valsčius
Mirė	1970 m. gegužės 9 d. (70 metų) Vilnius
Veikla	kalbininkė
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas

Elžbieta Mikalauskaitė (1899 m. rugpjūčio 13 d. Kelmaičiai, Rudaminos valsčius – 1970 m. gegužės 9 d. Vilnius) – Lietuvos kalbininkė, viena fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje.

Biografija

1926–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1931–1933 m. ir 1939–1944 m. dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, vėliau – mokytoja. 1937–1939 m. tobulinosi Berlyno, Leipcigo, Hamburgo universitetuose. 1944–1947 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1944–1970 m. VPI Lituanistikos fakulteto dėstytoja, nuo 1960 m. docentė.

Paskelbė baltų kalbų istorijos straipsnių, taip pat apie savo gimtosios pietvakarių dzūkų tarmės metatoniją. Rinko „Lietuvių kalbos atlaso“ medžiagą, redagavo akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos“ (t. 1, 1965 m.) fonetikos skyrių. 1975 m. išleista jos knyga „Lietuvių kalbos fonetikos darbai“, kurioje paskelbtas jos Vilniaus pedagoginiame institute skaitytas bendrinės lietuvių kalbos fonetikos kursas, gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimai, įvairūs eksperimentiniai darbai.

Šaltiniai

1. Algirdas Sabaliauskas. Elžbieta Mikalauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 77 psl.