Elnias devyniaragis senovės lietuvių mitologinė būtybė savo raguose nešanti dangaus kūnus dažniausiai Mėnulį tačiau taip

Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę). Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archajinėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį.

Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Žiemos saulėgrįžos šventė dar vadinta Elnio devyniaragio švente. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę. Dar minima, kad elnias ant ragų neša seklyčią, jovarėlį, ant ragų kala kalviai.

Elnio simbolis greičiausiai buvo garbinamas kaip totemas. Lietuviai elnius laikė dievo tarnais, tikėjo, kad elnias gali nukreipti ligas ir apsaugoti žmones nuo potvynio. Alkuose juos saugojo sargai. Eurazijoje akmens amžiuje atsiradusioje medžiotojų mitologijoje elnias įkūnijo Visatą, dangų, Mėnulį.

Nuorodos

Apie magišką devyneto reikšmę ir devyniaragį
Elnio devyniaragio mitas