Elevatorius

Grūdų elevatorius (lot. elevator, 'kėlėjas') – specialių statinių kompleksas grūdams laikyti. Komplekse yra keli, iki kelių šimtų tūkstančių tonų talpos, silosai ir atskiras arba su silosais sublokuotas daugiaaukštis bokštinis pastatas su technologine įranga, administracinėmis ir buitinėmis patalpomis.

Grūdų elevatorius prie įmonės „Kėdainių grūdai“

Elevatoriaus darbas

Elevatorių sudaro maždaug 30 m aukščio, 6-7 m (nors būna iki 25 m) skersmens cilindro formos statiniai, iš gelžbetonio arba metalo. Jie sujungti su darbiniu pastatu, kuriame yra transportiniai ir technologiniai įrengimai: vertikalūs konvejeriai (elevatoriai), automatinės svarstyklės, grūdų apdorojimo įranga (džiovinimo, priemaišų šalinimo, rūšiavimo), grūdų būklės matavimo prietaisal. Grūdai iš priėmimo bunkerių konvejerių pagalba pakeliami į darbinio pastato viršų, pasveriami, išvalomi nuo priemaišų, išdžiovinami ir viršutiniu konvejeriu nugabenami į silosinius cilindrus. Ten yra vėdinimo ir temperatūros reguliavimo sistemos, neleidžiančios grūdams sugesti. Šiuolaikiniai elevatoriai yra automatizuoti, tačiau seniau grūdai dažnai būdavo semiami rankiniu būdu.

Pagal paskirtį elevatoriai skirstomi:

• paruošiamieji – priima grūdus iš savininkų, juos išvalo, laiko, vėliau grąžina savininkui (talpa 15-100 tūkst. tonų);
• gamybiniai – būna prie malūnų, kruopų, krakmolo, kombinuotų pašarų gamyklų (talpa 10-150 tūkst. tonų);
• baziniai – skirti ilgam grūdų saugojimui, kraunami tiesiai į/iš geležinkelio vagonų (talpa 100–150 tūkst. tonų);
• perkėlų ir uostų – įkuriami prie uostų ir kitose vietose, kur grūdai perkeliami iš vienos rūšies transporto į kitą (talpa 50-100 tūkst. tonų).

Šaltiniai

Vikiteka: Grūdų elevatorius – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Elevatorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004